Tikiuosi, kad daugumai nors viena ausimi teko girdėti apie evangelijos autorių Matą. Jis yra jau beveik du tūkstančius metų skaitomas autorius. Jo užrašytą evangeliją skaito ir išsilavinę, ir sunkiai skaityti mokantys žmonės. Mato užrašytas tekstas turėjo ir tebeturi neišmatuojamą poveikį. Pažvelkime iš arčiau į teksto autorių. (Skaityti daugiau...)

Koks mūsų požiūris į santuoką? Ar tai kažkas labai rimta, svarbu ir tiesiogiai susiję su mūsų tapatybe, ar keistas, iš praeities ateinantis ir gyvenimo laisvę varžantis prietaras? Ką galime vadinti santuoka ir apie ką ji mums kalba? (Skaityti daugiau...)

Kas gali nutiesti tiltą tarp dviejų skirtingų pasaulių?
Atsakymą į šį klausimą rasime prisiminę tolimos praeities įvykį.
Pirmasis amžius. Romos imperijos pakraštys. Romėnų karininkas, vardu Kornelijus. Jam atvykus į tą imperijos provinciją pasikeitė jo įsitikinimai. Jis suprato, kad ne Romos dievai, bet Izraelio Dievas yra tikrasis pasaulio Kūrėjas. Tai nebuvo apsimestas religingumas, bet tikra vidinė permaina. (Skaityti daugiau...)

Turbūt kiekvienas norėtume būti geras žmogus, tik dažniausiai nežinome, kaip to pasiekti, ir, vadovaudamiesi klaidingu požiūriu į save, pasirenkame ne tą kelią.
Jeigu suprastume, kad patys savo jėgomis negalime tapti iš tiesų gerais žmonėmis, viskas būtų daug paprasčiau. Neeikvotume jėgų tuštiems klaidžiojimams, bet ieškotume tikros išeities. (Skaityti daugiau...)

Žmogaus širdies apmąstymai kaip gilus vanduo, bet supratingas žmogus juos išsemia (Patarlių knygos 20 skyriaus 5 eilutė). Senovėje gyvenęs išminčius aiškiai suprato, kad žmogaus siela – didelė gelmė, o ją įžvelgti reikia drąsos, išminties bei supratimo. Mes dažnai nedrįstame pažvelgti į savo sielos gelmę ir gyvename taip, lyg siela būtų sekluma, bet ne gelmė. (Skaityti daugiau...)

Tai vyko tolimoje praeityje Artimuosiuose Rytuose, Izraelio žemėje. Namų šeimininkas – gerbiamas žmogus, vardu Simonas. Pasikviesti į svečius vyrą, apie kurį sklido įvairiausios kalbos, rizikinga. Ką pagalvos kaimynai? (Skaityti daugiau...)

Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau negu deginamųjų aukų (Ozėjo pranašystės 6 skyriaus 6 eilutė). (Skaityti daugiau...)

Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus (Laiško hebrajams 1 skyriaus 1 eilutė).
Įdomu pažvelgti Naujojo Testamento laikų žmogaus akimis į Senojo Testamento įvykius. Laiško hebrajams autorius, skaitydamas Senąjį Testamentą aiškiai matė, jog Dievas įvairiais būdais ir daugelį kartų kalbėjo per pranašus. Tai daugybė įvykių bei ištarmių, įvairiausių ženklų ir stebuklų. Kiekvienas iš jų, kaip didelio kraštovaizdžio detalė. (Skaityti daugiau...)

Sunku pasakyti, ką pagalvotume, išgirdę iš dangaus skambantį balsą. Šiandien tikriausiai toks reiškinys mūsų labai nesutrikdytų, nes gyvename laiku, kai padangėje gali skraidyti įvairiausi garsiakalbiai. Tačiau beveik prieš du tūkstančius metų balsas iš dangaus turėjo sukelti visai kitokias mintis. (Skaityti daugiau...)

Galvoju, kad kiekvienam žmogui, gyvenusiam daugiau nei trisdešimt metų, vienaip ar kitaip teko susiliesti su mirtimi, pajusti jos „kvapą“. Nujaučiu, kad labai ryškiai tai išgyvena mirtini ligoniai. (Skaityti daugiau...)