Kada esu laisvas? Ar kai mane supa mylimi žmonės, ar kai esu vienas? Kas mane išlaisvina ir iš ko? Žiūriu į savo kaimynus Rytuose ir manau, kad daugelis iš jų vis dar vergauja imperinei–tarybinei ideologijai. Vakaruose daugelis pavergti vartotojiškos pasaulėžiūros, o ir pats ne visai nuo jos laisvas.

Rojus. Kas tai? Ką vadiname šiuo žodžiu? Gražią svajonę? Kažkada prarastą aukso amžių? Dievo žadamą laimingą ateitį tikintiesiems? Žodyne paaiškinta, jog rojus yra pirmųjų biblinių žmonių, Adomo ir Ievos, gyvenamoji vieta.

Baigiasi metai... Norisi naujo, švaraus puslapio, kuriame galėtum rašyti laimės ir sėkmės istoriją. Tarsi magiškas dvyliktos valandos slenkstis pabaigtų ne tik metus, bet kažkokią klaidą sieloje, ir į ateinančius metus įžengtum jau kitoks, praradęs tai, kas pernai trukdė laimingai gyventi.

Švęsdami Kalėdas sveikiname vieni kitus ir dalijamės dovanomis. Šia proga norisi linkėti pačių geriausių dalykų, didesnių už didžiausias mūsų svajones. Nuostabiausia yra tai, kad šie palinkėjimai gali išsipildyti, nes Jėzus iš Nazareto iš tiesų gimė, Dievas tapo žmogumi.

Norisi būti geru žmogumi ir daryti tik gera. Sugebėti išspręsti visas iškilusias problemas ir į nieką nesikreipti pagalbos. Norisi viską teisingai suprasti ir pasirinkti tai, kas geriausia. Būti garbingu piliečiu ir neturėti ko gėdintis. Būti geru tėvu bei savo darbo meistru.

Nepažįstamas žmogus, pamatęs mane, skaitantį Šventąjį Raštą, paklausė: „Kokį Dievą tiki?“ Klausimas „užkabino“. Pasiteiravau, ką tas žmogus turėjo omenyje, taip klausdamas. Man atrodė, kad jeigu skaitau Šventąjį Raštą, tai turėtų būti akivaizdu, kad esu krikščionis.

Nebeatsimenu, kada pirmą kartą išgirdau žodžius „širdies akys“. Keisti žodžiai. Ką jie reiškia? Senovėje gyvenę išminčiai kalbėjo, kad tas akis turi kiekvienas žmogus. Kaip jos atrodo? Ar aš jas irgi turiu? Ką jomis galima pamatyti?

Prasideda adventas. Įdomiai skambantis lotynų kalbos žodis reiškia kažko artėjimą ar atėjimą. Mintyse suskamba kitas žodis – laukimas. Kažkas artėja, ateina, o aš to laukiu arba ne. Ko turėčiau laukti? Gimsiančio kūdikio, kuris jau gimė? Grįžtančios saulės, kuri niekur neišėjo?

Garbaus amžiaus žmogus laiko ant rankų prieš kelias dienas gimusį kūdikį ir sako: „Šis skirtas daugelio nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“

Viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali ištikti bet kurį iš mūsų – negebėjimas suprasti viltį teikiančių tiesos žodžių, nenoras jų klausytis, bandymas apsimesti negirdinčiu.