.jpg)
Tie žmonės buvo įsitikinę, kad jų religinės pastangos tikrai patinka Dievui. Jie uoliai laikėsi moralės normų bei paveldėtų religinių tradicijų ir labai dėmesingai vykdė įvairias kasdienes apeigas. Jie viešai dalyvaudavo įvairiose labdaros akcijose, stengdamiesi, kad aplinkiniai apie tai žinotų. Jie mėgo viešas religines apeigas, kad maldingumą vertinanti visuomenė jais žavėtųsi. Jie tyrinėjo Šventuosius Raštus ir didžiavosi turimu pažinimu. Tai buvo gerbiamiausi tos visuomenės atstovai. Tačiau šalyje ėmė sklisti kalbos apie jauną pamokslininką Jėzų iš Nazareto, kurio pasiklausyti susirinkdavo didelės minios žmonių. Ten buvo pagydoma daugybė įvairiausių ligonių, žmonės išlaisvinami nuo piktųjų dvasių.
Jėzus, kalbėdamas savo pasekėjams, pasakė stulbinančius žodžius: „Saugokitės tų gerbiamų žmonių požiūrio į gyvenimą. Jų pamaldumas nepatinka Dievui. Žmonėms jie atrodo teisūs, tačiau Dievas mato jų širdis. Jie kalba apie meilę Dievui, bet labiau negu Jį myli pinigus. Jie galvoja, jog žino, ką reikia daryti, norint patikti Kūrėjui, bet iš esmės prasilenkia su tikrove. Jie skrupulingai laikosi mažų Šventojo Rašto detalyčių, o prasilenkia su esme. Savo turimą pažinimą jie vadina šviesa ir nesuvokia, kad ta šviesa iš tiesų yra tamsa. Jie garbina Dievą lūpomis, tačiau jų širdys toli nuo Jo. Jie vadina save reginčiais, o yra dvasiškai apakę.
Jeigu jūs neviršysite jų dievotumo, nebūsite tinkami Dievui. Jūsų dievotumas priklauso nuo to, ar sveikos širdies akys. Jeigu stengsitės atitikti tik išorines dievotumo normas, prarasite širdies vientisumą, tapsite dvigubos širdies žmonėmis ir nematysite Kūrėjo šviesos. Jūsų gailestingumo darbai taps priemone pelnyti žmonių palankumą, o maldos – dievotumo demonstravimu. Jūs teisinsitės, kad nieko nenužudėte ir palaidai negyvenote, o širdyse slėpsite nuoskaudas bei geismus. Ieškosite vienas kito pripažinimo, o tos garbės, kurią teikia Kūrėjas, nesieksite. Įvairiais būdais kraipydami Šventąjį Raštą bandysite pateisinti savo poelgius. Girsitės atliktais darbais, o ne Dievo gailestingumu. Laikysite save ypatingai dievotais, bet neįeisite į Dievo Karalystę.
Žiūrėkite, kad jūsų turimas pažinimas, jūsų šviesa, nebūtų tamsa, o jūsų širdyse nebūtų antro dugno.“
