Amžina karalystė

Skaitydami Šventąjį Raštą turėtume daugybę kartų labai nustebti. Kaip pavyzdį pateiksiu vienos psalmės žodžius: Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave! Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę, kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą. Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius (145 psalmės 10–13 eilutės).

Turėtume savęs paklausti, iš kur toks psalmės autoriaus užtikrintumas? Kokiu būdu jis sužinojo, kad galiausiai mūsų planetoje Kūrėjas taip bus garbinamas ir Jo darbai taip aukštinami, jog žmonės supras, kokie galingi Jo darbai ir koks nuostabus valdovas Jis yra? Į kokį kalną psalmės autoriui reikėjo užlipti, kad pamatytų ir suvoktų, jog Dievo karalystė neturi pabaigos? 

Sustokime ties amžinąja Dievo karalyste. Psalmistas pasakoja mums apie kažką neaprėpiamo. Gyvename pasaulyje, kuriame nėra nieko amžino. Tiek mes patys savimi, tiek mus supantis pasaulis mums nuolatos liudija, kad viskas turi pabaigą. Ar psalmės autorius iš tiesų kažkokiu būdu įsitikino, jog Kūrėjas yra Karalius ir Jo valdymas niekada nesibaigs? O gal jis išsako tik gražią visų žmonių svajonę visuotiniame laikinume matyti kažką nesibaigiančio, neteisybės kamuojamame pasaulyje surasti tobulą teisingumą? Nemanau.

Šventojo Rašto žodžiai užantspauduoti per daug dideliu ir tvirtu antspaudu – Jėzaus Kristaus mirtimi bei prisikėlimu iš mirusiųjų.

Nors didelė dalis žmonių su nepatiklia šypsena pasižiūrėtų į tokį teiginį, Kristaus mirtis bei prisikėlimas yra istorinis įvykis. Prikeldamas Jį iš mirusiųjų Kūrėjas paliudijo, kad Jėzus yra visų žmonių Teisėjas ir Karalius, o Šventasis Raštas – amžinojo Dievo žodžiai.

Kiekvienas, kuris nuoširdžiai gilinsis į krikščionybės atsiradimo istoriją, įsitikins Kristaus mirties ir prisikėlimo tikrumu. To meto visuomenėje buvo neįmanoma prasimanyti pasakojimo apie nukryžiuotą ir prisikėlusį Izraelio tautos ir visų žmonių karalių. Tokią žinią galėjo skelbti tik tie, kurie patys matė tuos įvykius. 

Čia tiktų apaštalo Pauliaus žodžiai, kuriuos jis pasakė gindamas savo bylą Romos imperatoriaus paskirto valdytojo akivaizdoje: Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius? (Apaštalų darbų 26 skyriaus 8 eilutė). 


 

Bendrinti: