Ant slenksčio

Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto (Mokytojo knygos 7 skyriaus 2 eilutė).

Negi šie senovės išminčiaus žodžiai gali būti gera žinia? Gal geriau nesusimąstyti ir negalvoti apie tą dieną, kai pačiam teks stoti ant slenksčio į anapusybę?

Mąstyti apie savo mirties dieną iš tiesų baisu, jeigu nėra jokios galimybės turėti viltį, kad už minėto slenksčio yra šviesi ateitis. Tačiau vienas istorinis įvykis mums suteikia tokios vilties.

Kristaus prisikėlimas sugriovė mirties neviltį. Kai artimieji išeina iš šio gyvenimo, patiriame išsiskyrimo skausmą, tačiau jeigu žinome, kad tai tik laikinas išsiskyrimas, sielvartą pakelti lengviau. Anapilin išėję tikintys artimieji priartina dangų. Dangus tampa ta vieta, kur pirma mūsų jau nuėjo artimi ir brangūs žmonės.

Šią viltį turi kiekvienas Jėzaus Kristaus Evangelija patikėjęs žmogus. Dievo Dvasia, kuri prikėlė Kristų iš numirusių, gyvena tikinčių žmonių širdyse ir teikia gilų vidinį pasitikėjimą, jog Dievo gyvybė yra stipresnė už mirtį.

Dar iki Kristaus tautos žinojo, kad yra mirusiųjų pasaulis, tačiau tai buvo niūri ir tamsi vieta – šaltas šešėlių pasaulis. Jėzus, prisikėlęs iš numirusių, mums atvėrė kitokią ateities perspektyvą: Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš (Evangelijos pagal Joną 14 skyriaus 1–3 eilutės). Apie tą paruoštą vietą skaitome paskutinėje Šventojo Rašto knygoje: Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo“ (Apreiškimo knygos 21 skyriaus 1–5 eilutės).

Būdami gedulo namuose pagalvokime, jog čia dar galime rinktis savo ateitį – likti mirties tamsoje ar atsiverti Dievo gyvenimui.