Tai vyko pirmame amžiuje. Apaštalą Paulių nustebino ir sukrėtė žinia apie Galatijos (dabartinė Turkija) bažnyčias, ir jis parašė Laišką galatams. Turbūt nesuklysiu pavadindamas jį „karščiausiu“ apaštalo Pauliaus laišku Naujajame Testamente.
Kas nutiko Galatijos bažnyčiose, jog apaštalas parašė tokį laišką?
Į Galatiją iš Jeruzalės atvyko žydų kilmės pamokslininkai, kurie (kaip patys buvo įsitikinę) pamokslavo Šventojo Rašto tiesas. Tuo metu Šventasis Raštas buvo tik Senasis Testamentas, niekas dar nenutuokė, kad jau rašomas Naujasis Testamentas.
Atvykusieji iš Jeruzalės mokė, kad Kristumi patikėję žmonės iš pagonių, norintys būti iš tiesų priimtini Dievui, privalo vykdyti visų tikinčiųjų tėvui Abraomui Kūrėjo duotą įsakymą, kuris vėliau buvo patvirtintas per Mozę – visi Dievo tautos vyrai turi būti apipjaustyti. Tai buvo Kūrėjo nurodytas sandoros ženklas, būtinas kiekvienam vyrui.
Pats apaštalas Paulius iki patikėjimo Jėzumi Kristumi ypatingai uoliai vykdė visus Senojo Testamento įsakymus. Atrodytų, kas jau kas, o jis tai pats pirmas turėjo skelbti šį įsakymą.
Tačiau įtikėjus Pauliaus pažiūros šiuo klausimu taip radikaliai pasikeitė, kad tokio pasikeitimo neįmanoma paaiškinti be dieviškojo apreiškimo.
Apaštalas galatams paskelbė paties prisikėlusio Jėzaus Kristaus jam suteiktą žinią apie gelbstinčią Dievo malonę ir todėl buvo sukrėstas, kad jie taip greitai nuklydo nuo dieviškos tiesos. Kūrėjo įsakymas, duotas Abraomui ir jo palikuonims, buvo tik vidinės permainos vaizdinys, permainos, kuri vyksta žmogaus širdyje, jam patikėjus Kristaus Evangelija. Joks išorinis ženklas, jokia išoriškai vykdoma tradicija nepadaro tikėjimo Jėzumi Kristumi tikresniu ir nesuteikia mums didesnio Kūrėjo palankumo. Apaštalą sukrėtė galatų nenuovokumas.
Visa krikščionybės istorija mums liudija, kaip greitai mes, tikintieji, esame linkę mūsų tikėjimo tikrumą remti kokia nors konkrečia apeiga ar išoriniu ženklu. Apipjaustymą pakeisdavo kiti išoriniai ženklai, kuriuos įtikėjusieji privalėjo turėti, kad įrodytų esą tikri Dievo žmonės. Vienos ar kitos tradicijos užimdavo ir tebeužima Kristaus vietą tikinčiųjų mintyse, tapdamos privalomu priedu prie Kristaus Evangelijos ir ją iškraipydamos.
O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi jūsų akivaizdoje nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai? Noriu jus paklausti tiktai vieno: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo? (Apaštalo Pauliaus Laiško galatams 3 skyriaus 1–2 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
