Dėmesingai klausytis

Evangelijoje pagal Joną papasakotas ypatingas įvykis – Jėzus Kristus prikėlė iš mirusiųjų Lozorių, Marijos ir Mortos brolį. Aprašydamas šį įvykį apaštalas papasakoja ir jo priešistorę. 

Lozorius sunkiai sirgo, ir seserys apie tai pasiuntė žinią Jėzui. Evangelijos liudija, kad Jėzus ne kartą lankėsi šioje šeimoje ir mylėjo tiek Lozorių, tiek jo seseris. Išgirdęs apie Lozoriaus ligą, Jis pasakė: Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus (Evangelijos pagal Joną 11 skyriaus 4 eilutė). Šiais žodžiais Jėzus nusakė būsiančių įvykių esmę, nors tuo metu su Juo buvę Jo pasekėjai nesuprato, ką reiškia Jo pasakyti žodžiai. Tai pasakęs Jis neskubėjo į Betanijos kaimą, kur gyveno brolis ir seserys, bet dar dvi dienas pasiliko ten, kur buvo. 

Po dviejų dienų Jėzus sukėlė sumaištį pasekėjų galvose, sakydamas: Eikime vėl į Judėją (nes Betanijos kaimas buvo Judėjoje, visai šalia Jeruzalės). Kai jie neseniai buvo Jeruzalėje, Jėzui kalbant šventykloje, religingi judėjai norėjo užmėtyti Jį akmenimis. Jo mokiniams atrodė, jog vėl eiti į Judėją pavojinga ir neišmintinga. Tačiau jie dar nebuvo aiškiai suvokę, kas toks yra kalbantysis, tarsi Jis elgtųsi lengvabūdiškai ir nesuprastų, ką sako bei daro. 

Į savo mokinių bandymą sulaikyti Jį nuo grįžimo į Judėją Jėzus atsakė palyginimu, kuris iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turėjo su jų nerimavimu: Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą. O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos (Evangelijos pagal Joną 11 skyriaus 9–10 eilutės). Tokiu būdu Viešpats jiems priminė bei paaiškino, kad anksčiau Jeruzalėje Jo pasakyti žodžiai „Aš esu pasaulio šviesa“ niekur nedingo ir neprarado savo prasmės. Kas seka Juo, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą, o kas Juo nepasitiki, tas lieka tamsoje ir tikrai suklups.

Šis Jėzaus palyginimas apie vaikščiojimą dienos šviesoje aktualus ir mums. Žiūrėdami į mokinius Jono papasakotoje situacijoje galime pamatyti bendražmogišką kvailumą, nesuvokiant, kad Jėzus visuomet žino, ką sako, ir vienintelis teisingas mūsų pasirinkimas yra būti dėmesingiems tam, ką Jis sako, bei sekti Juo.

 

Bendrinti: