Turbūt kiekvienas žmogus pirmą kartą skaitydamas Naująjį Testamentą nustemba, nes beveik nesupranta to, ką skaito. Naujojo Testamento žodžiai nėra kažkokie sudėtingi terminai, tačiau tai, kas sakoma, netelpa į įprastus žmonių supratimo rėmus. Šventasis Raštas kalba apie tikrovę, kurios nepažįstame. Skaitydami pasijuntame panašiai, kaip atvykę į svetimą šalį, kurios gyventojai vadovaujasi visai kitokiu tikrovės supratimu negu mes.
Esame įpratę siekti savo naudos, o čia skaitome, kad turėtume ieškoti ne savo, bet kitų naudos. Galvojame, esą neblogi žmonės, o mums sakoma, jog esame beviltiški nusidėjėliai. Tikimės patys savo jėgomis išspręsti visas kylančias problemas, o Naujojo Testamento autoriai teigia, kad niekuomet to patys nesugebėsime padaryti. Stebimės Kristaus apaštalų tikėjimu bei meile Kūrėjui ir nesuprantame, kad jie tokiais tapo tik iš malonės.
Kai skaitome Jėzaus Kristaus pamokymus, jie skamba lyg mūsų „pažangiems“ laikams nebetinkantys nurodymai. Kas šiandien gali vadovautis tokiais žodžiais: Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: „Nesvetimauk!“ O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą (Evangelijos pagal Matą 5 skyriaus 27–29 eilutės)?
Čia pacitavau tik kelis Jėzaus pasakytus sakinius. Kaip juos reikėtų suprasti? Apie kokį gyvenimą jie kalba? Perskaitę apie geidulingą žvilgsnį, vargu ar pagalvojame, jog tikrai nenorėtume, kad į mus kas nors taip žiūrėtų. Gal net priešingai, dalis žmonių pasakytų, kad jiems patinka, kai jų geidžia. Bet ar tikrai? Manau, kad jokiam žmogui nepatinka, kai į jį žiūri kaip į kepsnį. Iš tiesų norime, kad mus mylėtų ir brangintų kaip asmenis, o ne kaip daiktus ar patiekalus.
Kristus kalba apie dievišką tikrovę, kurią žmonija prarado savo istorijos pradžioje, ir joks žmogus savo jėgomis nebegali jos susigrąžinti. Tačiau Kūrėjas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).
_64x64_9de.jpg)
