Pasiklausyti Jėzaus susirinko didžiulė minia. Susirinkusiems žmonėms jis kalbėjo apie Dangaus karalystę įvairiais palyginimais. Tai buvo kasdienio gyvenimo vaizdai – žmogus, sėjantis kviečius, raugės, kurias kviečių lauke žmonėms miegant pasėjo šeimininko priešas, sklype paslėptas lobis, kurį pamatęs žmogus parduoda visą savo turimą turtą ir perka tą sklypą, moteris, dedanti į tešlą raugą, garstyčios sėklytė, išauganti į medelį, didesnį už kitus daržo augalus, žvejai, ištraukiantys tinklą, pilną įvairių žuvų.
Net artimiausi Jėzaus pasekėjai tuo stebėjosi ir klausė, kodėl Jis kalba žmonėms palyginimais.
Jėzus išgydydavo daug sergančiųjų, ir tai tikriausiai buvo viena iš priežasčių, kodėl Jo pasiklausyti susirinkdavo didelės minios. Tačiau daugelis klausiusiųjų nesuprato Jėzaus sakomų palyginimų. Jie laukė Dievo karalystės, bet visiškai nesitikėjo, kad Dievo siųstasis Izraelio Karalius bus toks ir taip kalbės. Siaubinga situacija.
Pabandykime įsivaizduoti save tų pirmojo amžiaus izraelitų vietoje. Iškilo jaunas pamokslininkas. Vyksta kažkas ypatinga. Pasveiksta nepagydomi ligoniai. Apie jį sklinda įvairiausios kalbos. Vieni sako, kad jis yra didis pranašas, kiti – kad prisikėlęs vienas iš senovėje gyvenusių Dievo žmonių, dar kiti – kad apgavikas ir klaidintojas.
Atėjus Jo pasiklausyti stebina keista atmosfera. Mes klausomės, bet nesuprantame, kad tas kalbantysis yra vienintelė mūsų viltis, žmogumi tapęs Kūrėjas, Šventuosiuose Raštuose pažadėtasis Gelbėtojas. Mūsų akivaizdoje vyksta tai, ką Visagalis Dievas skelbė senovės pranašų lūpomis: Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 35 eilutė). Kiekvieną savaitgalį klausėmės tų Šventojo Rašto pranašysčių, bet nesuvokiame, jog tai pildosi. Ir mūsų atveju pildosi labai skaudūs pranašo žodžiai: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau (ten pat, 14–15 eilutės). Paprastais kasdienio gyvenimo vaizdais pats Kūrėjas mums atveria dieviškas paslaptis, o mes manome, jog tai nesvarbu.
Šie įvykiai, užrašyti Evangelijoje pagal Matą, tai Kūrėjo perspėjimas visoms tikinčiųjų kartoms.
_64x64_9de.jpg)
