Du palyginimai

Jėzus Kristus, pamokslaudamas Izraelyje, skelbė: „Atgailaukite, nes prisiartino Dangaus karalystė.“ Tuo metu Izraelio žmonės laukė senųjų pranašysčių išsipildymo tikėdami, kad ateis Dievo siųstasis karalius, kuris išvaduos Izraelį iš romėnų okupacijos. Dievo karalystė jų sąmonėje buvo labiau politinė negu dvasinė. Izraelyje jau buvo iškilęs ne vienas apsišaukėlis, skelbęsis esąs Dievo siųstas tautos išvaduotojas. Esant tokiems žmonių lūkesčiams okupacinė romėnų valdžia karine jėga bent iš dalies palaikė šalyje tvarką, malšindama tai vienur, tai kitur kylančius maištus.

Jėzui buvo labai sudėtinga skelbti Dangaus karalystę, nes daugelis Jo žinią girdėjo kaip kvietimą išsivaduoti iš okupacinės priespaudos.

Siekdamas atskleisti tiesą apie Dangaus karalystę, Jėzus kalbėjo žmonėms palyginimais. Atkreipkime dėmesį į du labai trumpus Jo pasakytus palyginimus: Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose. <...> Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 31–33 eilutės).

Ką šie palyginimai tada sakė Jėzaus klausytojams ir ką kalba mums apie Dangaus karalystę?

Tuomet žmonės tikėjosi, kad Dievo karalystė ateis staiga, panašiai kaip senovėje Izraelio tauta buvo išvesta iš Egipto vergystės. Pirmuoju palyginimu Jėzus atskleidžia, jog karalystė prasideda kaip kažkas nereikšminga, sunkiai pastebima, bet auga ir plečiasi, kol tampa didesnė už didingiausias imperijas. Šiandien po dviejų tūkstantmečių jau matome iš dalies išsipildžiusius šiuos Jėzaus žodžius – labai daug žmonių visame pasaulyje išpažįsta Jėzų Kristų savo Viešpačiu. Ar visi tai daro su tvirtu įsitikinimu – atskiras klausimas, bet augalas, pasėtas prieš du tūkstančius metų mažoje Romos imperijos provincijoje, jau išaugo į nemažą medį, ir tas augimas vyko ne politinių pergalių keliu, o skelbiant Evangeliją ir ja patikint.

Kitas Jėzaus palyginimas kalbėjo ir tebekalba, jog Dangaus karalystė mus keičia iš vidaus. Ji neateina kaip išorinė priespauda, bet yra tiesa, keičianti širdis, mintis ir gyvenimo būdą.