Dvi galimybės

Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi. Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas. Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė: 'Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?' Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas (Evangelijos pagal Joną 12 skyriaus 1–6).

Du žmonės. Dvi pasaulėžiūros. Dvi skirtingos kryptys.

Kai skaitome šį apaštalo Jono liudijimą, tiek Marijos pasiaukojimas, tiek Judo egoizmas atrodo kažkokie tolimi. Vienas – nepasiekiamai tobulas, kitas – per daug bjaurus. Kyla mintys, jog niekada nepajėgsime būti tokie pasiaukojantys Kristui kaip Marija, bet sugebėsime netapti tokie niekingi kaip Judas.

Žiūrėdami į Naujajame Testamente aprašytus žmones, dažnai matome juos kaip kokius nekintančius simbolius, statiškas figūras, kurios arba nukrito iš dangaus, arba išlindo tiesiai iš pragaro. Tačiau Šventasis Raštas mums pasakoja apie realius žmones, kurie gyvendami vadovavosi turimu supratimu, rinkosi konkrečius tikslus ir dėl tų savo pasirinkimų įgijo vienų ar kitų charakterio bruožų, kurie nulėmė jų poelgius.

Stebint iš šalies, stulbina Judo dvasinis aklumas ir jo poelgio bjaurumas, panašiai kaip Marijos pasiaukojimo didingumas. Tačiau kaip Marija negalvojo apie savo poelgio didybę, taip Judas – apie bjaurumą. Kaip einant į šviesą viskas matosi vis aiškiau, taip einant į tamsą su kiekvienu žingsniu matomumas mažėja. Vis sunkiau darosi teisingai vertinti tai, kas vyksta tavo viduje ir šalia tavęs.

Ar įmanoma pasielgti taip, kaip pasielgė Judas? Jis buvo labai arti Kristaus ir nešė ypatingai garbingą tarnystę, bet iš tiesų nepažino ir nesuprato Mokytojo. Būdamas šalia Jėzaus, širdyje jis puoselėjo savo siekius bei planus. Būti arti šviesos ir gyventi užsidarius – mirtinai pavojinga.

Ar galime elgtis kaip Marija? Atsakysiu – jeigu iš tiesų paprastai, nuolankiai ir nuoširdžiai būsime dėmesingi Kristaus žodžiams, net patys nepastebėsime, kaip vieną dieną padarysime kažką, kas iš šalies atrodys kaip stulbinantis pasiaukojimas.

Gabrielius Lukošius

Bendrinti: