Kažkur Romos imperijos pakraštyje, net ne provincijos sostinėje, bet mažame miestelyje (šiandien vadintume jį kaimeliu), tvarte prie užeigos gimė kūdikis. Viskas taip susiklostė, jog net nežinodami tikslios jo gimimo datos, mes vis dėlto pasirinkome vieną dieną metuose, kad galėtume kasmet minėti jo gimimą, ir apytikriai nustatėme gimimo metus, nuo kurių pradėjome skaičiuoti naujosios eros laiką.
Suaugęs, tas tvarte gimęs žmogus pasakė, jog kiekvienas, kuris jį tiki ir jo žodžių klauso, perėjo iš mirties į gyvenimą. Jis pasakė dar daug kitų dalykų, kurie netilptų į jokius sveikos nuovokos rėmus, jei taip kalbėjęs nebūtų prisikėlęs iš numirusiųjų ir savo prisikėlimo liudininkais palikęs žmonių, kurie visiškai nesitikėjo jo prisikėlimo, patys jo nenumatė ir jam nesiruošė.
Jis – Dievo paskirtas gyvųjų bei mirusiųjų teisėjas. Būdamas žmogus, jis prisiėmė visų žmonių nuodėmes, nes pats niekuo nenusidėjo. Sunkiai suprantamos pranašystės išsipildė – Dievas Sūnus (vienas iš Trejybės asmenų) tapo žmogumi, kad savimi sutaikytų mus su Tėvu. Dabar mums nebereikia bijoti pripažinti gėdingos savo padėties, nebereikia baimintis atviromis akimis pažvelgti į savo sielų tamsą ir stengtis pasirodyti geresniais negu esame, nes pats Dievas sumanė planą, kaip mus, apvalius nuo visų nusikaltimų, pastatyti savo akivaizdoje tyrus, nekaltus bei šventus, ir tai įvykdė gimdamas žmogumi, šventai gyvendamas žemėje bei paaukodamas save už mus visus, o mums tereikia patikėti Jo atliktu darbu.
Jėzaus gimimas – Dievo meilės ir gailestingumo išraiška. Jo gimimą paliudijo dangaus karalystės gyventojai, amžinos dvasios – angelai, matantys Kūrėjo veidą ir tarnaujantys Jo akivaizdoje. Žinodamas, kaip nuodėmė subjaurojo mūsų sielas, Viešpats siuntė savo angelus pas tuos žmones, kurie nebuvo linkę sau priskirti išskirtinio dvasingumo ir nepradėjo puikuotis prieš kitus ypatingais dvasiniais išgyvenimais, bet kukliai paliudijo angelų atneštą žinią: Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose. Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms! (Evangelijos pagal Luką 2 skyriaus 10–12 ir 14 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
