Taip norėtųsi gražiai prabilti apie didingą Dievo karalystės tikrovę, neužsimenant apie žiaurią mūsų kasdienybę, pilną ligų, nelaimių, apgaulės, neištikimybės, nevilties, nepasitenkinimo, neapykantos bei smurto. Tačiau kaip tai pasakyti, jeigu vienintelis kelias į gyvenimo šalį vedą per skausmo ir nevilties dykumą?
Bandymas kalbėti apie gerą Dievą, nepaminint Jo teisingumo, – dar vienas saldus religinis atvirukas. Pasakoti žmogui apie jo šviesią bei laimingą ateitį, kad jis tikrai gali pats tokią ateitį susikurti, ir jam nepasakyti, jog serga mirtina liga, nuo kurios nėra vilties išgyti – melas be išeities.
Net jeigu yra tobulas gydytojas, galintis pagydyti beviltiškiausią ligą, pagalbos sulauks tik tas, kuris pripažins savo padėtį ir ateis pas jį. Sveikiems nereikia nei gydytojo, nei žinios apie jį.
Dievo karalystė nuostabiai graži. Pasak apaštalo Pauliaus, tai – teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Tačiau ką šie žodžiai sako man: džiaugsmas, jei džiaugiuosi svaigindamasis, o po to tenka pagiriotis, ramybė – kaip praskrendančio paukščio šešėlis arba amnezija, o teisumas – savęs įteisinimas žeminant kitą?
Šventojo Rašto autoriai jau kažin kada suprato, kad net didžiausiomis savo pastangomis neįmanoma tapti teisiam Dievo akyse. Rask nors vieną žmogų, kuris pats tai padarė. Stengdamiesi pabėgti nuo šios baisios tiesos, atmetame tikinčių žmonių patirtį, Šventąjį Raštą ir net savo Kūrėją, kad nors akimirkai pabėgtume nuo tikrovės.
Kokios ramybės ar džiaugsmo galiu tikėtis, kai esu nusikaltėlis (kitaip sakant – neteisus, nusidėjėlis)? Užslopintas vidinis nerimas, iškylantis susimąstymo akimirkomis bei sapnuose ir trumpalaikis džiaugsmas, nes viskas laikina. Dievo karalystė – nepasiekiamas gėris. Šventoji Dvasia – nesuprantami žodžiai.
Ką gražaus galiu pasakyti, kai liga tokia baisi? Gražiau už apaštalą nepasakysiu: Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui (Pirmas apaštalo Pauliaus laiškas Timotiejui 1 skyrius, 15–16 eilutės).
Gabrielius Lukošius
