Nepažįstamas žmogus, pamatęs mane, skaitantį Šventąjį Raštą, paklausė: „Kokį Dievą tiki?“ Klausimas „užkabino“. Pasiteiravau, ką tas žmogus turėjo omenyje, taip klausdamas. Man atrodė, kad jeigu skaitau Šventąjį Raštą, tai turėtų būti akivaizdu, kad esu krikščionis. Tada jis patikslino savo mintį, paklausdamas: „Ar gyvą Dievą?“
Iš tiesų, koks yra mano Dievas? Ar esantis? Gal pats jį susigalvojau, ir tai neišsipildžiusių mano svajonių atspindys, bandymas save paguosti, nuraminti? Buvau neseniai pradėjęs praktikuoti krikščionybę. Gal iš tiesų susikūriau dievą, kad būtų lengviau gyventi? Stojęs akistaton su tuo klausimu, supratau, jog tikėti savo susigalvotą dievą yra tas pats, kas būti netikinčiu. Arba Jis yra, ir aš tikiu Esančiuoju, arba užsiimu savęs apgaudinėjimu, susikurdamas nesančią dievybę. Tokiu atveju netikintis net pranašesnis už mane – jis nesistengia savęs nuraminti netikra paguoda.
Tačiau jau prieš metus buvau supratęs, jog esu ne atsitiktinė dulkių sąnaša, o sąmoningai sukurta būtybė. Juk kompiuteriai neatsiranda atsitiktinai renkantis dulkėms. O kiekvieno žmogaus smegenys (taip pat ir mano) yra toks „kompiuteris“, kurio žmogus dar nesugeba pagaminti, nors labai stipriai stengiasi.
Yra Tas, kuris mane sukūrė, ir aš Juo tikiu. Jis sukūrė mane girdintį, matantį, mąstantį, mylintį bei kalbantį, nes pats nėra aklas, kurčias, nesąmoningas, bejausmis ir nebylus atsitiktinumas.
Jis kalbėjo praeityje ir tebekalba šiandien. Jo žodžiai gąsdina, nes Kūrėjas neaprėpiamai didesnis už mus. Pranašo lūpomis (jau senų senovėje žmonės prašė Jo nekalbėti girdimu balsu, nes toks kalbėjimas jiems kėlė nepakeliamą baimę) prieš kelis tūkstančius metų Jis kalbėjo žmonėms, ir tuomet pasakyti Jo žodžiai tebeskamba: Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. – Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis (Izaijo pranašystės 55 skyrius, 6–9 eilutės).
Gabrielius Lukošius
_64x64_9de.jpg)
