Į tolimą šalį

Jėzus Nazarietis, lydimas pasekėjų, ėjo į Jeruzalę. Žmonės manė, jog tuojau turi pasirodyti Dievo karalystė – turi būti karūnuotas Dievo siųstas Izraelio karalius, kuris išvaduos tautą iš romėnų okupacijos ir įtvirtins dieviškąją tvarką. Jėzus tokio lūkesčio apimtiems žmonėms pasakė palyginimą, paremtą netolima istorine patirtimi.

Maždaug prieš septyniasdešimt metų Erodas (vėliau pavadintas didžiuoju) iš Romos imperatoriaus gavo teisę būti Izraelio karaliumi, pavaldžiu imperatoriui. Vėlesniems Izraelio žemių karaliams teisę valdyti irgi suteikė Romos imperatorius.

Jėzus kalbėjo apie kilmingą žmogų, iškeliavusį į tolimą šalį gauti karalystės. Pasišaukęs savo tarnus, jis padalijo jiems pinigų ir liepė verstis, kol jis sugrįš. Piliečiai jo nekentė ir iš paskos nusiuntė pasiuntinius pareikšti, kad jie nesutinka būti jo valdomi. Praėjus nemažai laiko tas žmogus, gavęs karalystę, sugrįžo, įvertino, kaip jo tarnams sekėsi verstis, nubaudė jo nekentusius piliečius ir valdė šalį.

Net artimiausi Jėzaus pasekėjai tuo metu nenutuokė, kad maždaug po dviejų mėnesių jie matys, kaip pradės pildytis šis pranašiškas palyginimas. Jie neturėjo nė menkiausio supratimo, kokie sukrėtimai jų laukė artimiausiomis dienomis ir kokiu pavidalu pildysis pranašiški jų mokytojo žodžiai.

Kai po nepilnų dviejų savaičių Jėzų nukryžiavo, Jo mokiniai prarado ateisiančios Dievo karalystės viltį. Vargu ar tuomet jie prisiminė neseniai girdėtą palyginimą. Praėjus trims dienoms po nukryžiavimo, viskas vertėsi aukštyn kojom – Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų! Viltys, jog Izraelis bus tuojau išvaduotas, vėl atgijo. Gal Kristaus mirtis ir buvo kelionė į tolimą šalį, o Jo prisikėlimas – sugrįžimas gavus karalystę? Jėzaus pasekėjai dar nesuvokė, kad prisikėlęs Viešpats juos ruošė ilgam savo išvykimo laikui. Jie turėjo įsisąmoninti, kad net tuomet, kai Jo nemato, Jis yra su jais.

Praėjo keturiasdešimt dienų nuo Viešpaties prisikėlimo. Jėzus buvo su savo mokiniais. Jis kalbėjo jiems apie tuos „pinigus“, kuriuos jie tuojau gaus ir turės leisti apyvarton – Dievo Tėvo pažadą – Šventąją Dvasią. O tuomet, jiems matant, buvo paimtas į dangų – išvyko į tolimą šalį, iš kurios vieną dieną tikrai sugrįš, teisingai teis šį pasaulį ir sugrąžins dieviškąją tvarką.


 

Bendrinti: