Idėja

Šiomis dienomis įvairūs žmonės siūlo idėjas Lietuvai. Puikus sumanymas. Šimtas metų valstybei. Ką galėtume pasiūlyti? Manau, kad visų pirma verta dėkoti mūsų Kūrėjui. Vasario 16-ąją įvyko stebuklas. Tuomet, kai aplinkybės atrodė visiškai nepalankios, grupelė žmonių išdrįso paskelbti Lietuvos valstybę. Gana panašiai viskas vyko ir Kovo 11-ąją. Reikia stipriai užsimerkti, kad, žiūrėdami į savo istoriją, nematytume malonės dovanų. Praėjusį šimtmetį politinė laisvė mums buvo dovanota du kartus.

Apie Vasario 16-ąją žinau tik iš istorinių veikalų bei straipsnių. Tačiau ir iš jų galiu suprasti, jog dabar mūsų švenčiamas valstybės paskelbimas buvo dovanoto tikėjimo žingsnis. Pabandykime patys pasiimti tokį tikėjimą ir pamatysime, kad nieko neišeina.

Kovo vienuoliktąją ir po to sekusius įvykius prisimenu gerai. Žiūrime atgal ir stebimės, kaip galėjome taip vieningai siekti nepriklausomybės. Mūsų žemėje dvelkė laisvės Dvasia. Ir tą neilgą laiką buvome jai atviri. Turėtume būti už tai dėkingi, nes laisvė nėra žmonių išmislas. Galime pastebėti priešingą tendenciją – žmogišką polinkį vienas kitą pavergti. Laisvės troškimas žmonių širdyse – Kūrėjo atspindys.

Vėliau atsitiko taip, kaip Jėzaus Kristaus pasakytame palyginime: Sėkla, kritusi tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus (Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus 14 eilutė). Liko prisiminimai ir nepasitenkinimas šiandiena.

Kaip galėtume nusimesti gniuždančias nuotaikas? Padėkodami Kūrėjui už suteiktą politinę laisvę.

Kiek tautų šiandien žemėje bando ją pasiekti ir neįstengia... Kiek daug kraujo pralieta žemėje kovojant už laisvę.

Vergiški praeities įpročiai dar laužo kaulus, bet nepameskime iš akių laisvės šaltinio – mūsų Kūrėjo. Nesutelkime viso savo dėmesio į kasdienybės problemas. Teisinga yra jas matyti ir įvardinti, bet išlaisvina iš jų ne problemų matymas, o kitokio gyvenimo vizija.

Nedėkingos širdys visada aptemsta ir paskęsta tuštybėje. Jos paniekina tiesą ir paklysta. Dėkingumas atveria gyvenimo duris, o laisvę teikia Dievo Dvasia.

Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 3 skyriaus 17 eilutė).

Gabrielius Lukošius