Šiandien mintis, kad bedievis už savo bedievystę nusipelno teisėtos bausmės, atrodo kaip kraštutinio religinio fanatizmo apraiška. Didžioji dalis žmonių mano, kad bedievystė iš viso nėra nusikaltimas. Todėl netikintis žmogus nemąsto apie save kaip apie bedievį nusikaltėlį. O religingi žmonės gali net sužaloti ar nužudyti tą, kuris pavadino juos bedieviais. Bet apaštalas Paulius mums liudija ir aiškina labai skaudžią tiesą – visų blogybių šaknis yra mūsų bedievystė: Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami. <...> Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 1 skyriaus 18–20 ir 28–29 eilutės).
Apaštalas ne tik parodo bedievystės blogį, bet remdamasis Šventuoju Raštu atskleidžia, jog visi žmonės, neišskiriant nė paties Pauliaus, net ir uoliai praktikuojantys religines apeigas, iš tiesų yra bedieviai. Jis pateikia išsamų kaltinamąjį raštą tiek sau, tiek kiekvienam kitam žmogui be jokių išimčių: Nėra teisaus, nėra nė vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, jų kojos eiklios kraujo pralieti, jų keliuose griuvimas ir vargas. Jie nepažino taikos kelio, ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė (Ten pat 3 skyriaus 10–18 eilutės). Tai labai nemalonus paveikslas. Kiekvienas iš mūsų, sutikęs žmogų, iš tiesų atitinkantį šį aprašymą, pritartų, kad toks asmuo vertas bausmės.
Kas sutiktų už tokį numirti, prisiimdamas jo kaltę, gėdą ir bausmę? Tik tas, kuris labai stipriai myli. Ar įmanoma tokius baisius žmones mylėti tokia nesuvokiama meile? Kristaus mirtis už mus visus įrodo, kad įmanoma.
Gabrielius Lukošius
