Tolimoje praeityje, daugiau nei tūkstantį metų prieš Kristų, Kūrėjas liepė savo pranašui Samueliui eiti į Judėjos miestą Betliejų ir šventu aliejumi patepti Izraelio karaliumi vieną ten gyvenusio žmogaus sūnų. To žmogaus vardas buvo Jesė. Pranašas šį paliepimą turėjo atlikti slaptai, nes tuo metu Izraelyje karaliavo Saulius, kuris paniekino Kūrėjo valią, ir, jeigu būtų sužinojęs apie Samuelio ketinimą, tikėtina, būtų jį nužudęs. Viešpats nurodė, kaip pranašui elgtis atėjus į Betliejų: Pasiimk veršį ir nuėjęs sakyk: „Atėjau Viešpačiui aukoti.“ Pasikviesk Jesę prie aukos, o Aš tau parodysiu, ką reikia daryti. Tu patepsi tą, kurį tau nurodysiu (Pirmos Samuelio knygos 16 skyriaus 2–3 eilutės).
Samuelis taip ir padarė. Atėjęs į Betliejų, jis pakvietė prie aukos Jesę ir jo sūnus. Jesė atėjo su septyniais sūnumis. Pasižiūrėjęs į vyriausiąjį Jesės sūnų Eliabą, pranašas pagalvojo: „Štai tikrasis Izraelio karalius“, nes Eliabas buvo aukštas bei išvaizdus vyras. Tačiau Viešpats jam prabilo: Nežiūrėk į jo išvaizdą nei į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį (ten pat, 7 eilutė). Tuomet tėvas pakvietė prieiti antrąjį sūnų, tačiau ir to Viešpats neišsirinko. Tas pats nutiko ir likusiems penkiems. Samuelis nustebęs paklausė Jesės, ar čia jau visi jo sūnūs. Pasirodo, buvo dar vienas, pats jauniausias, Dovydas, kuris tuo metu ganė avis. Tėvas net nematė reikalo iš karto su kitais broliais jį pakviesti. Pasiųstas žmogus atvedė Dovydą. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: „Patepk jį, nes tai jis“ (ten pat, 12 eilutė).
Skaitant šį pasakojimą gali kilti klausimas, negi Dievas, kuris taip aiškiai kalbėjo pranašui, negalėjo iš karto pasakyti, kurį Jesės sūnų reikia patepti Izraelio karaliumi? Kodėl reikėjo septyniems vyresniesiems broliams po vieną prieiti prie Samuelio?
Manau, jog vienas iš atsakymų į šį klausimą būtų toks – Kūrėjas norėjo tiek pačiam pranašui, tiek visiems skaitysiantiems šį pranašo užrašytą liudijimą pasakyti, kad Jis žiūri ne į išorę, o į širdį.
_64x64_9de.jpg)
