Įspūdis

Nemažai daliai žmonių susidaro įspūdis, kad Jėzus Kristus ir jo apaštalai siekė, jog žmonės taptų religingi moralės sergėtojai. Tokį įspūdį sukuria daugelis „uolių“ krikščionių, garsiai išsakančių savo pasipiktinimą kitaip gyvenančiais. Esu įsitikinęs, jog tai klaidingas įspūdis.

Tačiau ne visi taip mano. Kai kuriems Jėzus yra nevaržomos meilės ir laisvės šauklys, skelbiantis jokių suvaržymų neribojamą gyvenimą. Gyvenk kaip nori ir būk laimingas. Toks vaizdas taip pat toli nuo tikrovės.

Tai koks tas tikrasis Jėzus iš Nazareto?

Kai jis pradėjo savo viešą tarnystę, apie jį ėmė sklisti įvairios nuomonės. Minios tautiečių manė, kad jis yra vienas praeities pranašų. Kiti galvojo, jog prisikėlė karaliaus Erodo nukirsdintas Jonas Krikštytojas. Daugelis jį vadino dieviško įstatymo mokytoju, ir tik nedidelė tautos dalis patikėjo, kad jis yra šimtmečius pranašauta žmonijos viltis, Kūrėjo šviesa visoms tautoms ir Izraelio tautos šlovė.

Apaštalas Jonas savo evangelijoje skelbia jį esant įsikūnijusį Dievą, visa ko Kūrėją, kurio nepažino Jo sukurtas pasaulis, o Jo išsirinkta tauta nepriėmė. Per Jį atėjo tiesa ir malonė.

Religingiausi Jėzaus amžininkai juo pasipiktino ir jį atmetė. Kristus savimi apšvietė jų širdies tamsą, paslėptą po stropiai vykdomų taisyklių bei apeigų rūbu.

Jo pasiklausyti ateidavo visuomenės atmatos – palaidai ir nedorai gyvenę žmonės, išsekinti savo pasirinkimų bei poelgių. Jėzus jų neniekino, kaip religingi teisuoliai, bet teikė iki tol nepažintą vidinę šviesą, kuri iš esmės keitė jų požiūrį į Dievą ir žmones. Jėzaus ir jo mokinių skelbta žinia - „prisiartino Dievo karalystė“ - nebuvo tuščia frazė. Žmonės susiliesdavo su didžiu gailestingumu ir nematytu tyrumu.

Jėzus Kristus netelpa į jokius rėmus. Jis - žmogumi tapęs mūsų Kūrėjas. Jis save vadina durimis į dievišką gyvenimą, vieninteliu keliu pas Dievą Tėvą, pasaulio šviesa, duona, nužengusia iš dangaus ir teikiančia pasauliui gyvybę.

Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus (Izaijo pranašystės 53 skyriaus, 5–6 eilutės).

Gabrielius Lukošius