Apaštalo Pauliaus laiške Filipų miesto tikintiesiems skaitome: Jėzus, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą, aukštesnį už visus kitus vardus, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 6–11 eilutės). Šie Kūrėjo įkvėpti žodžiai skelbia, kas vyks pasaulio istorijos pabaigoje. Skaitydami juos dažniausiai nepagalvojame, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu, kokią padėtį jis užima šiame gyvenime, ir kokie jo įsitikinimai, galiausiai priklaups Jėzaus Kristaus vardui ir Dievo Tėvo šlovei išpažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.
Šventojo Rašto žodžiai tikrai išsipildys, nors šiandien daugumas žmonių taip negalvoja, net ir daugelis krikščionių juos skaito labai paviršutiniškai. Jėzus Kristus taip pasakė vienam savo amžininkui, Izraelio tautos mokytojui: Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 11 eilutė).
Nežiūrint turimos pozicijos, Izraelio tautos vadovai nesuprato to meto įvykių svarbos ir paniekino Kūrėjo malonę. Jų akyse pildėsi senųjų Dievo pranašų ištarmės, o jie to nepažino.
Mes skaitome tiek apie Izraelio tautos vyresniuosius, tiek apie paprastus izraelitus ir galvojame, kokie dvasiškai akli jie buvo. Tačiau turime būti labai dėmesingi Šventojo Rašto žodžiams, kad nepakartotume tų klaidų. Vieni iš tuometinių Jėzaus amžininkų tyrinėjo Šventuosius Raštus, bet neatpažino nei Dievo siųsto žmogaus, kuris turėjo paruošti Kristui kelią, nei paties Kristaus, nes savaip įsivaizdavo pranašysčių išsipildymą. Kiti klausėsi Jėzaus, bet nesuprato, ką Jis sako, dar kiti džiaugėsi klausydami, bet nesigilino į tai, ką girdėjo, ir vėliau nusisuko nuo Dievo siųsto Gelbėtojo. O didelė dalis tiesiog manė, jog kasdieniai rūpesčiai yra svarbiau už Jėzaus žodžius.
_64x64_9de.jpg)
