Jau beveik du tūkstantmečius krikščionys išpažindami savo tikėjimą sako: „<...> tikiu mirusiųjų prisikėlimą.“ Turima omeny, jog ateis diena, kai mirusių tikinčiųjų Kristumi kūnai bus prikelti, ir tie žmonės nebebus bekūnės sielos. Toks įsitikinimas gali pasirodyti kaip nereali svajonė.
Pirmame amžiuje dalis Korinto miesto tikinčiųjų buvo įsitikinę, jog kūno prisikėlimas iš viso nereikalingas, nes pagal to meto graikišką pasaulėžiūrą kūnas yra sielos kalėjimas. Jiems žinia, jog mirusieji kelsis, atrodė beprasmiška. Išgirdęs apie tokius korintiečių įsitikinimus, apaštalas Paulius savo laiške Korinto bažnyčiai šiam klausimui skyrė ypatingą dėmesį. Jis aiškino tikėjimo broliams, kad toks jų įsitikimas rodo, jog jie nesuprato Evangelijos, kuria patikėjo. Žinia apie ateityje įvyksiantį mirusiųjų prisikėlimą nėra tuščia pasaka. Ji remiasi konkrečiu istoriniu įvykiu – Kristaus prisikėlimu iš mirusiųjų.
Uolus krikščionių persekiotojas Saulius iš Tarso todėl ir tapo apaštalu Pauliumi, kad kelyje į Damaską, kur vyko suimti Kristumi patikėjusių savo tautiečių, buvo sustabdytas iš mirusiųjų prisikėlusio Jėzaus Kristaus.
Štai, ką jis rašė korintiečiams: Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kuria remiatės, ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui. Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes, pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad buvo prikeltas trečią dieną, pagal Raštus; ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai. Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas gyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę. Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man. <...> Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote. Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, jog nėra mirusiųjų prisikėlimo?! Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 15 skyriaus 1–8 ir 11–14 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
