Įvertinimas

Trečias pirmojo amžiaus dešimtmetis. Erodo Didžiojo rekonstruota Jeruzalės šventykla. Pasiturintys izraelitai nešė savo pinigines aukas į šventyklos iždinę. Daugelis iš jų aukojo gausiai. Šalia esantys žmonės galėjo matyti, kaip aukojama. Niekas iš atnešančių aukas nesistengė likti nematomas.

Netoli iždinės sėdėjo Jėzus iš Nazareto ir stebėjo aukojančiuosius. Aukotojai tikriausiai įsivaizdavo, kad atrodė labai pagirtinai. Jie Izraelio Dievui aukojo dideles pinigų sumas. Gausios piniginės aukos visada daro įspūdį žmonėms. Vargu ar kas iš žmonių atkreipė dėmesį į vargšę našlę, kuri įmetė du mažus pinigėlius. Tačiau ją pastebėjo Jėzus. Ir ne tik pastebėjo, bet padarė sektinu pavyzdžiu visiems savo pasekėjams. Kodėl? Nes vertino, žvelgdamas į aukojančiųjų širdis. Pasikvietęs savo pasekėjus, Jėzus atkreipė jų dėmesį į našlės auką, sakydamas, kad ji paaukojo daugiausiai iš visų aukojusiųjų. Kiti dovanų Dievui aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus paaukojo viską, ką turėjo.

Atkreipdamas savo mokinių dėmesį į aukojusią našlę, Jėzus parodė, jog negalime žmonių poelgių vertinti pagal išorę, nes išorė būna labai apgaulinga. Jis neniekino kitų aukotojų, bet savo mokiniams parodė teisingo įvertinimo pavyzdį. Mums nereikėtų vertinti kitų aukojančiųjų, nes nematome, kas dedasi jų širdyse. Turėtume atkreipti dėmesį ne į kitus, o į save, kad netaptume savo įvaizdį kuriančiais aukotojais ir mūsų aukos būtų pasitikėjimo Dievu bei dėkingumo Jam išraiška. Mes aukojame taip, kaip tikime.

Jėzus galėjo stebėti aukojančiuosius ir juos įvertinti, nes jis žinojo, kas yra žmonių širdyse, ir atėjo paaukoti savo gyvybės Dievui už visus žmones. Jo auka pati didžiausia.

Nes Kristus Jėzus, kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 5–11 eilutės).


 

Bendrinti: