Jeigu rimtai

Pirmas amžius. Septinta savaitės diena – Izraelyje šabo poilsis. Į fariziejų vyresniojo namus, kur buvo susirinkę Įstatymo mokytojų ir fariziejų, atėjo Jėzus iš Nazareto. Susirinkusieji atidžiai stebėjo, kaip Jis elgsis šabo dieną. Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. Jėzus paklausė susirinkusių, ar leistina per šabą gydyti, bet jie tylėjo. Jis išgydė tą žmogų, o jiems pasakė, kad kiekvienas iš jų šabo dieną ištrauktų į šulinį įkritusį savo gyvulį. Jie nesugebėjo Jam paprieštarauti.

Kai skaitome ar išgirstame apie fariziejus, dažniausiai jau turime išankstinę nepalankią nuostatą jų atžvilgiu. Tačiau Jėzui jie buvo Dievo tautos žmonės, kurių gelbėti Jis atėjo. 

Jeigu rimtai žiūrime į Naujojo Testamento pasakojimus, suprantame, jog pats Kūrėjas, išpildydamas Senojo Testamento pranašystes, tapo žmogumi. Jis gimė, augo ir tarnavo pirmojo amžiaus Izraelyje. Skaitant evangelijas mus turėtų stebinti Jėzaus nuolankumas ir kantrybė, siekiant, kad Dievo malonė pasiektų Jo amžininkų širdis. 

Mano papasakotas nedidelis epizodas iš Evangelijos pagal Luką leidžia pamatyti, kaip kantriai Jėzus mokė per pranašą pasakytos tiesos: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau negu deginamųjų aukų (Ozėjo pranašystės 6 skyriaus 6 eilutė). Išgydydamas ligonį per šabą ir sakydamas, jog kiekvienas iš jų šabo dieną ištrauktų į šulinį įkritusį gyvulį, Jėzus jiems rodė, kad gailestingumas yra aukščiau šabo laikymosi taisyklių.

Tie žmonės manė, kad labai rimtai laikosi Šventojo Rašto nurodymų, bet nesuprato, kad juos nuolankiai mokė Tas, kuris įkvėpė visus Šventojo Rašto autorius.

Manau, jog ne vieną kartą kiekvienam skaitančiam evangelijas norėjosi pasakyti – „Tų žmonių vietoje būčiau pasielgęs kitaip“. Ar iš tiesų taip būtų?

Ką atsakytume, jeigu savęs paklaustume, ar dėmesingai skaitome Šventajame Rašte užrašytus Jėzaus žodžius, ar nuoširdžiai norime juos taip suprasti, kad būtų pakeistos mūsų širdys?

Ar suprantame, jog tai pats Kūrėjas tapo žmogumi, kad išvaduotų mus iš blogio vergystės?

Jis atėjo įvykdyti per pranašus pasakytų žodžių: Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu akmeninę širdį iš jūsų kūno ir duosiu kūno širdį. Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad vaikščiotumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus (Ezechielio pranašystės 36 skyriaus 26–27 eilutės). 

Bendrinti: