Pirmojo amžiaus Jeruzalė. Maždaug trečia dienos valanda. Du apaštalai, Petras ir Jonas, ėjo į šventyklą. Prie Gražiaisiais vadinamų šventyklos vartų sėdėjo išmaldos prašantis vargšas, luošas nuo gimimo. Pamatęs šventyklon einančius du vyrus, jis paprašė išmaldos.
Apie šį įvykį skaitome Apaštalų darbų knygoje. Galima numanyti, kad Petras ir Jonas niekuo neišsiskyrė iš kitų vyrų, einančių į šventyklą (vėlesniais laikais žmonės, skaitantys šį Šventojo Rašto liudijimą, įsivaizduodavo apaštalus atrodančius kitaip, negu jų amžininkai). Išmaldos, kurios tikėjosi neįgalus žmogus, jis negavo, bet įvyko tai, ko jis visai nelaukė. Vienas iš tų dviejų, būtent Petras, prabilo sakydamas: „Pažiūrėk į mudu.“ Prašantis išmaldos pakėlė akis, tikėdamasis ką nors iš jų gauti. Bet Petras pasakė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!“ Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo pėdos ir keliai bematant sustiprėjo. Jis pašokęs atsistojo, pradėjo vaikščioti ir kartu su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą (Apaštalų darbų 3 skyriaus 6–8 eilutės).
Šventykloje buvę žmonės, pamatę jį vaikščiojantį ir pasišokinėjantį, atpažino, jog tai kasdien prie vartų sėdėdavęs luošys (Jeruzalės šventykla – tai ne tik pagrindinis pastatas su pagalbinėmis patalpomis, bet ir keli dideli kiemai, kuriuose būdavo daug maldininkų). Matydami jį išgijusį visi labai nustebo. Tas žmogus laikėsi prie Petro ir Jono. Didelė minia stebėdamasi subėgo prie jų.
Atrodytų, jog Petras turėtų prabilti apie savo apaštalystę, bet kalbėdamas susibūrusiems žmonėms jis net neužsiminė apie savo tarnystės išskirtinumą: Izraelio vyrai! Ko stebitės tuo ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo jėga ar savo dievotumu būtume padarę, kad šis vaikščiotų?! Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų tėvų Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsižadėjote Piloto akivaizdoje, kai tas buvo nusprendęs Jį paleisti. <...> Jūs nužudėte gyvybės Kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai. Jėzaus vardas – dėl tikėjimo Jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį jūs matote ir pažįstate (ten pat, 12–13 ir 15–16 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
