Kaip skaitai?

Kai Jėzus iš Nazareto gyveno ir tarnavo šiame pasaulyje, vienas Šventojo Rašto mokytojas jį bandydamas paklausė, ką turi daryti, kad paveldėtų amžinąjį gyvenimą. Jėzus į klausimą atsakė paklausdamas: o kas parašyta Šventajame Rašte? Kaip skaitai?

Šis Viešpaties klausimas nuskambėjo tuomet ir tebeskamba per visus amžius. Kaip skaitome Šventąjį Raštą ir ką jame perskaitome?

Šventasis Raštas – stebuklinga knyga. Joje atskleista, ką žmonėms reikia daryti, kad turėtų amžinąjį gyvenimą.

Rašto mokytojas į Jėzaus klausimą atsakė teisingai: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį (Evangelijos pagal Luką 10 skyriaus 27 eilutė). Tas žmogus skyrė daug dėmesio bei laiko Rašto skaitymui ir žinojo atsakymą, bet nesuprato, kaip praktiškai jį turėtų taikyti. Tam, kad paveldėtum amžinąjį gyvenimą, neužtenka žinoti atitinkamas Šventojo Rašto eilutes, reikia jas ir vykdyti. Kai Jėzus tai pasakė bandžiusiam jį Rašto mokytojui, anas suprato, kad Rašto žodžiai jį teisia, ir norėdamas save pateisinti paklausė, ką turėtų laikyti savo artimu. Į šį jo klausimą Jėzus atsakė, papasakodamas vieną nutikimą. Plėšikai apiplėšė žmogų ir jį sumuštą leisgyvį paliko gulėti pakelėje. Pro šalį praėjo du gerbiami tautiečiai, kurie stropiai laikėsi religinio tyrumo taisyklių, bet nesuprato dieviško įstatymo esmės. Jie nepažiūrėjo į merdintį žmogų kaip į savo artimą. 

Vėliau tuo keliu ėjo svetimtautis. Jis pasigailėjo sumuštojo ir juo pasirūpino. Papasakojęs šį nutikimą Jėzus paklausė, kas buvo nukentėjusiojo artimas. Rašto mokytojas atsakė, jog tas, kuris parodė gailestingumą. Jėzus liepė ir jam taip daryti.

Kaip mes perskaitome šią istoriją? Ar pamatome, jog esame merdinčio apiplėšto žmogaus vietoje, o tas gailestingasis svetimtautis – tai pats Viešpats Jėzus Kristus – įsikūnijęs Kūrėjas, paaukojęs savo gyvybę, kad išgelbėtų mus iš amžinos pražūties. 

Ar suprantame, kad Šventasis Raštas yra Kūrėjo žodis, ne tik sakantis, ką turime daryti, bet ir suteikiantis tam jėgų? Ar atsiveriame Dievo žodžiams ir leidžiame jiems mus keisti, ar tik norime žinoti teisingą atsakymą? Kaip skaitome?