Karalystės vartai

Evangelijų autoriai užrašė pirmojo amžiaus įvykius, tapusius perspėjimu visiems žmonėms. Pasirodo, galima labai uoliai tyrinėti Šventuosius Raštus ir neatpažinti asmens, apie kurį tie Raštai liudija. Taip atsitiko tuomet gyvenusiems izraelitams, kurie labai uoliai stengėsi laikytis Šventojo Rašto nurodymų. Jie ypatingai rūpinosi savo kaip dievotų žmonių įvaizdžiu, griežčiausiai laikydamiesi ritualinės švaros, bet nesuprato, jog Kūrėjo akyse suteršia giliausi širdies siekiai, kurių žmonės nemato. 

Jėzus iš Nazareto aiškino savo pasekėjams, kad, jeigu jų teisumas nepranoks tų religingųjų tautiečių teisumo, jie neįeis į Dievo karalystę.

Kodėl žmonės, taip uoliai besistengiantys laikytis Šventojo Rašto nurodymų, nepatiko Kūrėjui ir Karalystės vartai jiems buvo uždaryti?

Gal turėtume prieiti išvadą, kad nereikia gilintis į Šventąjį Raštą? Turbūt panašios mintys kildavo ir Jėzaus pasekėjams, klausantis mokytojo žodžių. Todėl Jėzus labai aiškiai pasakė, kad jie nemanytų jį atėjus panaikinti Šventojo Rašto. Jis atėjo ne panaikinti, bet įvykdyti to, kas parašyta. Visas Šventasis Raštas turi išsipildyti iki brūkšnelio. Jėzus mokė, kad geriau nepažeisti net mažiausio įsakymo.

Ką tuomet daryti ir kaip netapti panašiais į tuos uoliuosius Jėzaus amžininkus, kurie prasilenkė su Šventojo Rašto esme?

Jėzus į šį klausimą atsakė trimis žodžiais – prašykite, ieškokite, belskite. Teisingai suprasti Šventąjį Raštą ir paklusti jo nurodymams yra būtina kiekvienam žmogui. Tačiau nė vienas žmogus negali pasigirti, kad remdamasis savo įžvalgumu sugebėjo teisingai suprasti Rašto žodžius. Savo karalystės paslaptis Kūrėjas atskleidžia ne šio pasaulio didiesiems, pasitikintiems aukštu intelekto koeficientu, bet nuolankiems žmonėms, kurie pripažindami savo dvasinį vargą prašo Jo pagalbos.

Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva (Evangelijos pagal Matą 11 skyriaus 25–30 eilutės).