Naujajame Testamente, Apaštalų darbų knygos 8 skyriuje, skaitome liudijimą apie nutikimą tuščiame kelyje iš Jeruzalės į Gazą. Juo į Etiopiją važiavo tos šalies karalienės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pagarbinti Dievo. Kodėl jis vyko pagarbinti Izraelio Dievą, Šventasis Raštas neaiškina. Pasakoma tik tiek, kad tas žmogus buvo etiopas eunuchas, aukštas karalienės dvariškis, jos iždininkas. Pakartoto įstatymo knygoje buvo užrašyti labai griežti žodžiai – eunuchas neįeis į Dievo tautą, bet pranašas Izaijas skelbė eunuchus guodžiančią Kūrėjo ištarmę: Eunuchams, kurie švenčia mano šabą, pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano sandoros, duosiu savo namuose vietos... (Izaijo pranašystės 56 skyriaus 4–5 eilutės). Etiopijos karalienės iždininkas sėdėjo vežime ir keliavo namo, skaitydamas Izaijo pranašystės nuorašą, kurį greičiausiai buvo įsigijęs Jeruzalėje.
Tas žmogus net negalėjo pagalvoti, kad rūpi pačiam Kūrėjui.
Kam ateitų į galvą, jog visagalis Kūrėjas iš anksto viską ruošė konkrečiai akimirkai?
Maždaug prieš kelis mėnesius už septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt kilometrų nuo tos vietos į šiaurę, Samarijos mieste, daugybė žmonių patikėjo, kad Jėzus iš Nazareto yra pranašų skelbtas Mesijas. Apie Jėzaus nukryžiavimą bei prisikėlimą iš mirusiųjų jiems paskelbė Kristaus mokinys vardu Pilypas. Ir štai, kai aplinkui tiek daug Jėzumi patikėjusių žmonių, kuriems reikia padėti įsitvirtinti tikėjime, Viešpaties angelas prabilo Pilypui ir pasakė eiti prie tuo metu visiškai tuščio kelio. Akivaizdu, jog Pilypas nebūtų pats sugalvojęs taip pasielgti.
Pilypas pakluso angelo nurodymui ir iškeliavo. Jis atėjo į tuščią kelią ir pamatė važiuojantį turtingą svetimtautį. Dievo Dvasia jam pasakė prieiti prie vežimo ir laikytis šalia.
Tais laikais žmonės skaitydavo garsiai (skaityti tyliai žmonija išmoko vėliau). Pilypas išgirdo etiopą skaitant pranašo Izaijo ištarmę apie kenčiantį Viešpaties tarną ir paklausė, ar šis supranta, ką skaito. Eunuchas atvirai prisipažino, kad negali suprasti, jeigu jam kas nors nepaaiškins. Jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. Pilypas perdavė tam žmogui Dievo paruoštą žinią, kurią prieš septynis šimtus metų išpranašavo Izaijas – žinią apie Jėzaus mirtį bei prisikėlimą.
<...> Jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius (ten pat, 53 skyriaus 12 eilutė).
_64x64_9de.jpg)
