Keistos derybos

Pažvelkime į tolimą praeitį – į įvykį, nutikusį maždaug prieš keturis tūkstančius metų. Mums jį papasakoja Šventasis Raštas: Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje. Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės, tarė: „Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!“ (Pradžios knygos 18 skyriaus 1–3 eilutės).

Visatos Kūrėjas regimai aplankė devyniasdešimt devynerių metų Abraomą, žmogų, kuriam buvo davęs ypatingai svarbų pažadą – kad per jį bus palaimintos visos žemės giminės. Šio aplankymo metu Viešpats kalbėjo apie du įvykius. Jis pasakė devyniasdešimtmetei Abraomo žmonai Sarai, kad po metų ji pagimdys sūnų, bei atskleidė Abraomui savo ketinimą teisti Sodomos ir Gomoros miestus už jų gyventojų nusikaltimus.

Kažkokiu būdu Abraomas suprato, kad gali užtarti tuos nedorėlių miestus. Jau vien toks Abraomo poelgis turėtų sukelti ypatingą mūsų nuostabą, nes esame linkę džiaugtis, kai nedorėlius ištinka teisinga bausmė. Tačiau senasis patriarchas pradėjo derybas. 

Artimuosiuose Rytuose, kur vyko šis Viešpaties ir Abraomo susitikimas, nuo neatmenamų laikų derybos yra neatskiriama gyvenimo dalis. Norėdamas ką nors pirkti ir pradėdamas derėtis, žmogus jau turi numatęs kainą, už kurią tikisi įsigyti norimą prekę ir sąmoningai pardavėjui pasiūlo mažesnę kainą, kad pavyktų nusipirkti prekę už tą kainą, kurią jis numatė.

Abraomas labai pagarbiai kreipėsi į Viešpatį, paklausdamas: Negi Teisingasis Teisėjas sunaikins tuos nedorėlių miestus, jeigu ten gyvena nors penkiasdešimt teisių žmonių, ir kartu su nedorėliais nukentės teisieji? Patriarcho nuostabai, Viešpats nesiderėjo, bet iš karto su tokiu pasiūlymu sutiko. Tuomet Abraomas paklausė: O jeigu bus tik keturiasdešimt penki teisieji, ar ir tuomet Viešpats nesunaikins tų miestų? Vėl teigiamas atsakymas. O jeigu dar penkiais mažiau? Gerai. O jei teisiųjų bus dar dešimtimi mažiau, ir tuomet nebus sunaikinimo? O jeigu tik trisdešimt? Gerai. O dvidešimt? Tinka. O jei dar vieną kartą įsidrąsintų ir paklaustų – tik dešimt teisiųjų? Ir dėl dešimties teisiųjų nedorėlių miestai nebus sunaikinti. Čia Abraomas, o ne Viešpats baigė derybas.

Šios keistos derybos mums atskleidžia, koks svarbus Kūrėjo akyse yra tikinčiųjų užtarimas, kai jie melsdami užtaria nuo Dievo nusisukusius žmones.