Kelias

Yra toks keistas pasakymas – „Visi keliai veda pas Dievą“. Sakantys šiuos žodžius teigia, kad bet koks religingumas galiausiai atveda į tą pačią vietą. Tačiau Jėzus iš Nazareto, pats įsikūnijęs Dievas, mums paliko kitokią žinią apie gyvenimo kelius: Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa (Evangelijos pagal Matą 7 skyriaus 13–14 eilutės).

Dvi priešingos žinios. Jeigu vadovausiuosi žinia apie daugelį kelių, tuomet jokio skirtumo, kokį kelią pasirinksiu, vis tiek jis nuves ten pat, kur ir kiti. Galiu rinktis bet kokią religingumo formą, bet kokią tikėjimo tradiciją ir nesivarginti aiškindamasis, kur pasirinktas kelias mane nuves, nes visi keliai veda pas Dievą.

Jeigu įsiklausau į Jėzaus žodžius, tuomet tenka būti labai dėmesingam, ieškant siauro kelio į gyvenimą, nes greičiausiai daug kelių, vedančių į tą pačią vietą, yra platusis kelias, kuris veda į pražūtį.

Kuria iš šių dviejų žinių vadovautis, kieno žodžiais pasitikėti, kokio kelio ieškoti ir kuriuo keliu eiti?

Sunkūs klausimai, nes skamba begalė įvairiausių balsų. Kaip atskirti, kuris balsas kalba tiesą?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad teisingo atsakymo rasti neįmanoma. Ar yra kokie nors kriterijai, kuriais galėtume vadovautis, ar lieka tik asmeninė nuojauta?

Manau, jog kriterijai yra. Juos pamačiau supratęs, kad Jėzaus iš Nazareto nukryžiavimas, mirtis bei prisikėlimas iš numirusių yra istoriniai įvykiai. Dar aiškiau suvokiu, kodėl turėčiau klausyti Jėzaus žodžių, o ne kitų balsų, kai randu atsakymą į klausimą, kodėl Jis buvo nukryžiuotas: Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 5 skyriaus 6–10 eilutės).

Gabrielius Lukošius

Bendrinti: