Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami. Todėl aš jums aiškinu, kad <...> nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 12 skyriaus 2–3 eilutės).
Šie apaštalo žodžiai dažniausiai praslysta pro akis, nes manome, kad kalbama ne apie mus.
Apaštalas Paulius rašo pirmojo amžiaus Kristų įtikėjusiems graikams ir kalba apie jų stabmeldišką patirtį. Jie ėjo į dievų šventyklas ir garbino atvaizdus tarsi traukiami kažkokios jėgos. Ką bendro tai turi su mumis, gyvenančiais dvidešimt pirmame amžiuje? Juk dauguma iš mūsų neiname garbinti į stabų šventyklas. Tačiau ar tikrai? Ar nėra tų idėjų bei vaizdinių, Kūrėjo vietoje tampančių mūsų gyvenimo valdovais? Turbūt tų dalykų mes net neįvardijame sau kaip dievų garbinimo. Šiandien esame linkę tai vadinti vertybėmis ar net priklausomybėmis. Kiek senovės Graikijoje buvo dievų, tiek šiandien galime įvardinti įvairių gyvenimo sričių, kurios žmonėms tampa gyvenimo varikliu. Tai – šeima, darbas, turtas, galia, erotika, karyba, iškalba, valdžia ar išmintis ir t. t. Galima vardinti ir vardinti įvairiausias gyvenimo sritis kiekvienam pripažįstant, jog buvome traukiami garbinti kažką kitą, o ne Kūrėją.
Priminęs apie korintiečių stabmeldiškas patirtis, apaštalas teigia kitą sunkiai suprantamą dalyką, jog pasakyti „Jėzus yra Viešpats“ įmanoma tik įkvėptam Šventosios Dvasios.
Ką tai reiškia ir kaip turėtume suprasti tokius apaštalo Pauliaus žodžius?
Šventasis Raštas apreiškia, jog tikrasis Visatos bei mūsų planetos Viešpats yra Jėzus Kristus, kuriam suteikta visa valdžia danguje ir žemėje. Tačiau didžioji dalis žmonių šiuo metu taip nemano ir tokį teiginį laiko krikščioniškos dvasininkijos bandymu primesti savo valdžią. Netgi daugelis krikščionių, lūpomis išpažindami Jėzų savo Viešpačiu, iš tiesų nėra Jam atsidavę ir toliau patys pasilieka savo gyvenimo viešpačiais ir garbina kokią nors iš paminėtų sričių.
Kad Jėzus taptų tikruoju mūsų Viešpačiu, tenka aiškiai pamatyti tikrovę, jog Jis iš tiesų toks yra, ir patirti, kaip savo pasiaukojimu už mus Jis įgyja visišką mūsų pasitikėjimą, tapdamas viso mūsų gyvenimo Valdovu. Taip pasitikėti galime tik veikiant Tiesos Dvasiai.
_64x64_9de.jpg)
