Kitoks pasakojimas

Ar teko susimąstyti apie Izraelio tautos pradžią?

Beveik prieš keturis tūkstančius metų patriarcho Jokūbo šeima, apie septyniasdešimt žmonių, didelio bado metu iš dabartinės Izraelio teritorijos atvyko į Egiptą, tuomečio pasaulio supervalstybę. Per keturis šimtus metų tas nedidelis būrys Egipte išaugo į tautą. Dabar sunku pasakyti, kiek laiko izraelitai Egipte gyveno laisvi, o kiek buvo pavergti, bet jų vergystė tęsėsi maždaug apie šimtą metų. Tiek iki vergystės, tiek jau pavergti egiptiečių Jokūbo palikuonys gyveno šalyje, kurioje buvo garbinama daugybė dievų, ir šalies valdovai skelbėsi esą dieviškos kilmės. Vergystės jungas tapo toks sunkus, kad Jokūbo vaikai vaitojo ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.

Šiandien mums keista girdėti tokį pasakojimą, tačiau Šventajame Rašte skaitome, kaip Kūrėjas išvedė vergystės iškamuotą tautą iš Egipto per pranašą Mozę, kurį dar kūdikį įsūnijo faraono duktė, ir jis buvo mokomas Egipto išminties ir kosmologijos. Iš rašytinių šaltinių dabar žinoma, kad egiptiečiai garbino apie du tris šimtus dievų, ir vienas iš aukščiausiųjų dievų Egipto panteone buvo saulės dievas Ra. Mozė faraono rūmuose pragyveno keturiasdešimt metų, o dar keturiasdešimt gyveno Sinajaus dykumoje, kur, pabėgęs iš Egipto, ganė savo uošvio avis, o tuomet buvo Kūrėjo pašauktas išvesti izraelitus iš Egipto. Dar keturiasdešimt metų Mozė buvo Izraelio tautos vadovas. Jam priskiriama pirmųjų penkių Šventojo Rašto knygų autorystė.

Iš štai, atsivertę pirmąją knygą skaitome pasakojimą apie pasaulio sukūrimą. Jame nieko nekalbama apie daug dievų. Dangų ir žemę sukūrė vienas Kūrėjas. Saulė tame pasakojime nėra dievas, o tik Dievo sukurtas šviesulys, kad teiktų dienos šviesą, o visus žmones – tiek vyrus, tiek moteris – Jis sukūrė pagal savo atvaizdą.

Šis pasakojimas buvo visiškai priešingas Egipto ir kitų to meto šalių pasaulėvaizdžiui. Jis metė iššūkį tuometei pasaulėžiūrai. Mozė kalbėjo apie kitokį Dievą nei visi kitų dievų žyniai. Akivaizdu, kad Mozė ne pats sugalvojo sukūrimo istoriją.

Lygiai taip pat savo išskirtinumu tarp įvairiausių egzistencinių pasakojimų išsiskiria liudijimas apie žmogumi tapusį Kūrėją – Dievą Sūnų Jėzų, kuris savo mirtimi ant kryžiaus išsprendė esminę žmonijos problemą – vergystę nuodėmei. Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius (Laiško hebrajams 10 skyriaus 14 eilutė).