Kas aš esu? Kokia mano vieta ir paskirtis neaprėpiamoje visatoje? Iš kur atsirado gebėjimas mylėti, mąstyti ir trokšti? Kodėl čia, žemėje, mano gyvenimas laikinas? Ar po mirties yra kažkoks buvimas? Kodėl man kyla tokie klausimai, ir aš negaliu gyventi jų nekeldamas? Atrodo, kad gyvūnų tokios mintys nekamuoja. Kodėl? Jie irgi ateina į šį pasaulį, maitinasi, auga, bręsta, dauginasi, nukaršta, jeigu kas nors iki tol nesuvalgo, ir nusibaigia. Panašiai kaip ir žmonės. Tik žiūrint į juos nesimato, kad jie bandytų suprasti savo būties prasmę. O gal kitiems žmonėms nekyla tokių minčių? Gal tik aš nei šioks, nei toks? Ne. Šie klausimai kyla kiekvienam, nors gali susidaryti įspūdis, jog kai kuriems žmonėms jie visiškai nerūpi.
Nuo vaikystės girdžiu įvairiausius pasakojimus apie žmones ir pasaulį. Vienus pasakodavo rimtai, kitus – kaip pramanus. Rimtosios žmogaus kilmės ir pasaulio atsiradimo istorijos mano namuose buvo grindžiamos moksliniais atradimais bei teorijomis. Lyg mokslo pagalba gebėtume pažvelgti anapusybėn. Neprisimenu, kada ir kaip patikėjau, kad mokslas gali viską paaiškinti. Tačiau jau būdamas paaugliu, buvau įsitikinęs, kad toks požiūris yra teisingas. Tuomet atrodė, jog atsakymai į kylančius klausimus jau atrasti iškilių mokslo vyrų, – tereikia juos išgirsti, ir viskas bus aišku.
Išgirsti atsakymai, turėję suteikti pasitikėjimą ir laisvę, atvedė į nevilties aklavietę. Kas iš to, kad tau sako, jog atsiradai kaip begalės atsitiktinių procesų pasekmė, kaip įmantri energijos sankaupa, ir vieną dieną nustosi buvęs.
Jeigu toks atsakymas suteiktų ramybę, jei nesibaigiančios kaitos vaizdinys rastų atgarsį giliausiuose sielos kampeliuose, nieko daugiau nereikėtų. Tik ar žinia, jog esu trumpam laikui nežinia iš kur atsiradęs materialus kūnas, išsklaido mirties neviltį ir suteikia gyvenimui prasmę?
Kur pasislėpti su neguodžiančiais moksliniais atsakymais nuo trikdančių Šventojo Rašto žodžių: Kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui (Laiško hebrajams 9 skyriaus 27 ir 28 eilutės)?
