Tą vakarą nuskambėjo žodžiai, kuriuos prisimena visi krikščionys. Jėzus iš Nazareto sėdėjo prie stalo su artimiausiais savo pasekėjais. Tai buvo ypatinga šventinė vakarienė. Jie šventė vieną reikšmingiausių įvykių Izraelio istorijoje. Prieš daugelį metų Kūrėjas išvedė izraelitus iš Egipto vergovės. Egiptiečiai leido vergų tautai išeiti, nes juos ištiko daugelis Aukščiausiojo Dievo teismų. Paskutinis teismas, palaužęs faraoną, buvo visų Egipto pirmagimių mirtis, kuri juos ištiko per vieną naktį, o izraelitus ši bausmė aplenkė. Jie pakluso savo protėvių Dievo nurodymui patepti namų staktas avinėlio krauju. Kiekviena izraelitų šeima turėjo iškepti ant ugnies avinėlį ir tą naktį suvalgyti.
Kūrėjas įsakė izraelitams švęsti šį įvykį kiekvienais metais tą pačią dieną, kai jie buvo išvesti iš Egipto. Tai – Viešpaties Pascha.
Ir štai Jėzus kartu su artimiausiais mokiniais, dvylika apaštalų, šventė Paschą. Baigiantis vakarienei Jėzus paėmė duoną, padėkojo, sulaužė ir davė apaštalams sakydamas: Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 11 skyriaus 24 eilutė). Tuomet Jis paėmė taurę ir tarė: Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui (ten pat, 25 eilutė).
Tą vakarą metafora susijungė su tikrove. Izraelio išėjimas iš Egipto ir vakarienei paruoštas avinėlis buvo metafora. Prie stalo sėdintis tikrasis Dievo Avinėlis buvo tikrovė. Jeigu tuomet avinėlio kraujas ant durų staktų apsaugojo Dievu tikinčius izraelitus nuo teisingo teismo ir atvėrė kelią į laisvę, tai dabar pralietas Dievo Sūnaus kraujas ir Jo mirtis ant kryžiaus išvaduoja kiekvieną tikintįjį iš nuodėmės vergystės.
Mums sunku suvokti didingą Jėzaus pasakytų žodžių prasmę. Savo auka Jis kiekvieną Juo patikėjusįjį sutaiko su Kūrėju. Net mes, tikintieji, labai miglotai matome, jog buvome Kūrėjo priešai, mūsų priešiškumas atskyrė mus nuo Jo, ir mes patys negalėjome nieko pakeisti.
Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų (Apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams 2 skyriaus 8–9 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
