Pirmojo amžiaus Izraelio visuomenėje muitininkai (okupacinei valdžiai renkantys mokesčius iš savo tautiečių) ir nusidėjėliai (nesilaikantys Dievo įsakymais grįstų moralės normų) buvo niekinami, ir padoriais save laikę žmonės stengėsi su jais neturėti nieko bendro. Matydami, kaip tie amoralūs žmonės ateina pasiklausyti Jėzaus iš Nazareto, o Jis juos priima, moraliniai tautos autoritetai, fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo dėl to, kad Jėzus priima nusidėjėlius bei su jais valgo.
Viešpats jiems pasakė trijų dalių palyginimą. Pirmoji dalis – tai pasakojimas apie piemenį, turėjusį šimtą avių ir, vienai nuklydus, išėjusį jos ieškoti, suradusį, parsinešusį namo, susikvietusį draugus bei kaimynus ir sakiusį jiems: „Džiaukitės su manimi, radau avį, kuri buvo pražuvusi.“
Antroji palyginimo dalis – pasakojimas apie moterį, turėjusią dešimt drachmų ir vieną pametusią. Ji labai stropiai ieškojo pamesto pinigo, o radusi susikvietė drauges ir džiaugėsi, radusi pamestą drachmą.
Paskutinė, trečioji, palyginimo dalis – istorija apie tėvą ir du jo sūnus: jaunėlį, pareikalavusį savo dalies, iškeliavusį iš namų, svetur iššvaisčiusį gautąją palikimo dalį, ir vyresnįjį, kuris visą laiką gyveno tėvo namuose įsivaizduodamas, jog tėvas privalo jam atlyginti už paklusnumą.
Kai jaunėlis svetimoje šalyje patyrė visišką bankrotą ir nusmuko į socialinį dugną, jis nusprendė grįžti namo ir prašyti tėvo priimti jį nors samdiniu. Tėvas pasitiko jį su didžiu džiaugsmu ir sūnaus sugrįžimo proga surengė didelį pokylį. Iš laukų grįžęs vyresnysis sūnus, išgirdęs puotos triukšmą bei sužinojęs linksmybės priežastį, labai supyko ir nenorėjo eiti namo.
Jėzus šią istoriją pabaigė tėvo žodžiais vyresniajam sūnui: Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Reikėjo gi džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado! (Evangelijos pagal Luką 15 skyriaus 31–32 eilutės).
Visi trys minėto palyginimo pasakojimai baigiami džiaugsmu. Pražuvusią avį suradęs piemuo džiaugiasi su draugais, pamestą drachmą radusi moteris džiaugiasi su draugėmis, džiaugiasi ir tėvas, sūnui supratus savo kvailystę bei grįžus į šeimą.
Šiame palyginime galime pamatyti savo Kūrėją – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, – besidžiaugiantį kiekvienu atgailaujančiu nusidėjėliu.
Neaišku tik, ar pradėjo brolio sugrįžimu džiaugtis vyresnysis sūnus…
_64x64_9de.jpg)
