Kvapas

Keistas dalykas ta Dangaus karalystė. Jėzus iš Nazareto ją lygina su sėjamais javais, duonos raugu, mažiausia sėkla, išaugančia į didžiausią augalą, tinklu, kuriuo sugaunamos žuvys, lobiu, paslėptu lauke ir brangiu perlu. Vieni į ją įeis kaip į namus, o kiti liks už durų. Kai kuriuos, net įėjusius, išvarys lauk. Vieni, viską dėl jos praradę, labai džiaugsis, kiti, savo gerą pasilaikę sau, grieš dantimis. Visi Jėzaus sakyti palyginimai kalbėjo apie reiškinius ir daiktus iš kasdienės žmonių buities, kurie buvo tos karalystės atšvaitai. Su kokiu reiškiniu ar daiktu galėtume ją palyginti šiandien?

Ar yra jos pėdsakų mūsų kasdienybėje?

Vienoje knygoje teko skaityti apie mirties kvapą. Autorius stengėsi jį perteikti pasitelkęs daugybę vaizdinių. O koks Dangaus Karalystės kvapas?

Mano giliu įsitikinimu, labai labai silpnos jos užuominos yra patys gaiviausi kvapai.

Kai išvažiavome gyventi į priemiestį, pievelėje šalia namų po lietaus maloniai nustebindavo ramunėlių kvapas. Toks gaivus ir malonus. Turbūt kiekvieno mūsų atmintyje išliko prisiminimas apie kokį nors ypač gaivų kvapą.

Tačiau tikruoju, nors ir silpnu Dievo karalystės kvapu pavadinčiau patirtą meilę.

Kiekvienas esame patyrę nors kruopelytę meilės, kai patys turėjome vietos kieno nors širdyje ir kai kas nors kitas jos atrado mūsiškėje. Gal savo širdį tarsi namus mums atvėrė mama ar tėtis, brolis, sesuo, gal giminaitė ar mokytoja, o gal vaikai. Ir mes tikriausiai nors trumpam ką nors įsileidome į savo širdies namus. Manau, jog kiekvienam iš mūsų ši patirtis yra neįkainojama brangenybė. Būti su žmonėmis, priėmusiais tave į savo širdį ir turinčiais vietos tavojoje, didžiausia laimė.

Kodėl manau, jog tai tik silpnas karalystės atspindys?

Jos stiprų kvapą patiriame sutikę asmenį, aukojantį save už mus tuomet, kai atveriame jam didžiausią savo gėdą.

Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 5 skyriaus 7–8 eilutės).
 
Gabrielius Lukošius
Bendrinti: