Prasidėjo 2023 metai. Žmonės, žvelgdami į prasidėjusius naujus metus, galvoja, ko laukti ir ko tikėtis? Norėtųsi, kad nurimtų nesibaigiančios audros, nes kiek tai gali tęstis? Dar nenurimo pandemija, o jau išsiliejo kaimyninės šalies agresija. Ar pirmomis 2022 metų dienomis tikėjomės tokio agresijos protrūkio? Atrodė, jog štai aprims pandemija ir gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, o staiga taip driokstelėjo, kad gyventi pasidarė dar nejaukiau.
Ar galime puoselėti ramios ateities viltis? Nemanau, kad turėtume apsigauti, net jeigu siaučiančios audros aprimtų. Išorinė ramybė dar nieko nereiškia. Kylantys neramumai tėra vidinės ligos išraiška.
Atrodo, kad nieko ypatingo nereikia, norint taikiai bei ramiai gyventi, bet tuomet, kai geresnis gyvenimas jau ranka pasiekiamas, staiga kam nors pritrūksta kantrybės ir iš po civilizuoto gyvenimo skraistės pradeda lįsti įvairūs žvėrys. Jeigu mes patys savo jėgomis galėtume pasiekti tarpusavio santarvę, jau būtume ją pasiekę.
Taigi, ko turėtume tikėtis ir siekti šiais prasidėjusiais metais? Atrasti atsakymą į šį klausimą gali padėti labai seniai užrašyti psalmės žodžiai. Juos užrašė maždaug prieš tris tūkstantmečius gyvenęs žmogus. Būdamas apsuptas nesibaigiančių pavojų, jis taip išsakė savo troškimą ir lūkestį:
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti? Kai nedorėliai – mano priešai ir piktieji – puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta. Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu. Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu – gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą. Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane. Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui! Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane! Kai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu“ (Psalmių knygos 27 skyriaus 1–8 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
