Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus melstis, vienas iš Jo mokinių paprašė: “Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savo mokinius.” Jėzus tarė jiems: “Kai meldžiatės, sakykite: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto’ (Evangelijos pagal Luką 11 skyriaus 1–4 eilutės).
Jėzaus pasekėjai matė besimeldžiantį savo Mokytoją. Jie suprato, jog dar nemoka melstis, ir prašė, kad Jėzus juos išmokytų.
Ką reiškia mokėti melstis? Ar tai tik maldos žodžiai, teisingai suformuluoti sakiniai? Kalbėdamas daugiausiai besimeldžiantiems savo amžininkams, fariziejams, Jėzus priminė praeityje kalbėjusio pranašo žodžius: Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs (Evangelijos pagal Matą 15 skyriaus 8 eilutė). Todėl svarbu suprasti, kad mokydamas melstis Jėzus nemoko vien tik žodžių. Malda – atviros širdies pokalbis su Dievu.
Išmokyk mus melstis, kad mūsų maldos būtų Dievo išgirstos ir atsakytos.
Mokiniai jau kurį laiką buvo su Mokytoju. Jėzus anksčiau buvo juos mokęs maldos „Tėve mūsų“ žodžiais. Tačiau šiuokart vienas iš mokinių vėl paprašė išmokyti melstis. Pasirodo, girdėtų maldos pamokų neužteko. Net artimiausi Jėzaus pasekėjai dar nebuvo supratę ankstesnių pamokymų svarbos. Greičiausiai anksčiau, išgirdę maldą „Tėve mūsų“, jie nelabai rimtai klausėsi Viešpaties sakomų maldos žodžių ir nesuprato, kad ši malda – tai viso maldos gyvenimo santrauka. Joje išsakytos kryptys privalėjo būti įrašytos mokinių širdyse, ne tik išmoktos mintinai. Mokiniai, anaiptol, ne iš karto suprato, kad keliais maldos sakiniais jų Mokytojas išsakė visus kiekvieno dievoto žmogaus poreikius.
Jeigu atidžiai apmąstysime Jėzaus mums paliktus maldos žodžius, atsivers stebuklingas maldos pasaulis – keliai, kuriais žmogus ateina pas Dievą, savo dangiškąjį Tėvą, tampa Jo bendradarbiu ir sulaukia to, ko prašo.
Gabrielius Lukošius
_64x64_9de.jpg)
