Turbūt kiekvienas esame kažką girdėję apie pasaulinį tvaną, apie kurį vienaip ar kitaip kalba įvairių tautų mitologijos. Dažniausiai rimtai apie jį negalvojame, nes Šventajame Rašte papasakotą pasaulinę katastrofą, įvykusią protėvio Nojaus laikais, vertiname kaip miglotą legendą.
Kai skaitome Šventojo Rašto pasakojimą, sužinome, jog Kūrėjas nusprendė išnaikinti visus gyvus kūrinius, nes per juos žemėje buvo gausu nusikaltimų. Tačiau buvo viena šeima, kuri negyveno kaip tuometinė visuomenė. Šeimos tėvas vardu Nojus tikėjo, kad Kūrėjas yra, ir buvo Jam dėmesingas. Skaitome, jog Nojus vaikščiojo su Dievu. Šventojo Rašto liudijimas leidžia mums matyti, jog tai buvo iš tiesų nuolankus žmogus, nes Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę (apaštalo Petro Pirmojo laiško 5 skyriaus 5 eilutė).
Kūrėjas kalbėjo Nojui, ir šis, Jį išgirdęs, pakluso. Visagalis Dievas jam pasakė, kad sunaikins visus gyvus kūrinius žemėje, nes jie iškrypo, tačiau bus išgelbėtas malonės likutis. Kad tai įvyktų, Nojus turėjo pagal jam duotus nurodymus iš medžio pastatyti milžinišką laivą ir jame įrengti tris aukštus, nes tuo laivu bus išgelbėti ne tik jis su žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet kiekvienos gyvūnų rūšies atstovai – patinas ir patelė.
Nojaus laivas – tai gelbstinti Kūrėjo malonė. Mums labai sunku suprasti, kad tai malonė. Beveik visi gyvi padarai buvo sunaikinti, ir mums atrodo, jog tai labai žiauru, nes nematome to kelio, kuriuo tikrasis išgelbėjimas ateina į žemę. Apaštalas Petras savo laiške mums praskleidžia didžios paslapties uždangą: <...> Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia. Ja Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu (ten pat, 3 skyriaus 18–20 eilutės).
Tais tolimais praeities laikais buvo svarbu, jog būtų išgelbėta nors viena šeima, kad galiausiai išsipildytų didis pažadas – atėjus tinkamam laikui Dievas Sūnus gimtų žmogumi ir prisiimtų mirties bausmę už visų žmonių nuodėmes, kad kiekvienas Jį įtikėjęs būtų išgelbėtas nuo amžinos pražūties.
_64x64_9de.jpg)
