Matantys ir girdintys

Tai nutiko prie Tiberiados ežero, kitaip vadinamo Galilėjos jūra. Jėzus sėdėjo ant kranto. Prie Jo susirinko didelė minia. Jis įlipo į valtį ir kalbėjo ant kranto susirinkusiems žmonėms, įvairiais palyginimais aiškindamas apie Dangaus karalystę.

Jėzaus mokiniai paklausė, kodėl Jis nekalba žmonėms tiesiai. Jo atsakymas į mokinių klausimą turėtų atkreipti kiekvieno tuos žodžius girdinčio ar skaitančio dėmesį. Jums duota pažinti Dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota. Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 11–12 eilutės). Galima pagalvoti, jog tai kažkoks autoritarinis skirstymas vieniems suteikti dieviškų paslapčių pažinimą, o kitiems ne, ir taip mąstant nesuvokti, kad viskas priklauso nuo santykio į Jėzų. Tiems, kurie iš tiesų pripažįsta Jį esant jų Viešpačiu, Gelbėtoju bei Mokytoju, duota pažinti Dangaus karalystės paslaptis, o kitiems neduota. 

Anais laikais susirinkę Jėzaus pasiklausyti izraelitai buvo įsitikinę, kad jie yra Dievo tauta ir Jo pažadų paveldėtojai, bet Viešpats juos pavadino neturinčiais, iš kurių bus atimta ir tai, ką jie turi. Panašiai ir dabar galima vadintis krikščioniu, laikytis krikščioniškų tradicijų, deklaruoti, kad Jėzus yra Viešpats, Gelbėtojas bei Mokytojas, bet iš tiesų to nepripažinti ir nepažinti Dievo karalystės.

Jėzus aiškino savo mokiniams, kodėl Jis kalba palyginimais: <...> jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau“ (ten pat, 13–15 eilutės).

Tai buvo didžiausia tragedija – nepažinti įsikūnijusio Dievo Sūnaus ir nesuprasti, kad Jis yra vienintelė žmonių viltis. Minia Jo klausėsi, bet nesuprato. Ta pati tragedija kartojasi nuo anų dienų iki šiandien. Jie girdėjo ir matė Jį, mes skaitome užrašytus Jo žodžius.

Tačiau Jėzaus mokiniams skamba Jo ištarmė: <...> palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi (ten pat, 16 eilutė).

 

Bendrinti: