Keistas žodis. Kas jį sugalvojo? Nė vieno nėra nemirtingo, bet noras tokiais būti gyvas nuo gilios senovės. Kodėl būdami laikini, taip ieškome ir trokštame nemirtingumo? Iš kur ištraukėme tokią mintį, kad įmanoma tapti nemirtingam?
Jeigu nebūtų nemirtingumo, vargu ar apie jį galėtume svajoti.
Visų tautų mitologijose bei pasakose sutinkame mirtinguosius ir nemirtinguosius.
Jeigu mirtis yra natūrali ir vienintelė gyvenimo pabaiga, o anapus žemiškojo gyvenimo slenksčio nieko nebėra, tai kodėl ji mus taip trikdo? Kodėl nuo neatmenamų laikų svajojame apie nemirtingumą ir įvairiausiais būdais jo siekiame? Kodėl bijome tos vienintelės „natūralios“ pabaigos? Kodėl žemiškojo gyvenimo praktiškumas nenugali „nerealių“ anapusybės vilčių?
Kas gali atsakyti į šiuos klausimus?
Pabandykime be išankstinio nusistatymo perskaityti šiuos žodžius: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. <...> Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną (Evangelija pagal Joną 5 skyrius, 24 eilutė ir 6 skyrius, 40 eilutė). Tai pasakė Jėzus iš Nazareto, kurio prisikėlimą iš numirusių minime per kiekvienas Velykas.
Nors Jo pasekėjus, skelbusius amžinąjį gyvenimą per tikėjimą Jėzumi Kristumi, jų amžininkai persekiojo ir niekino, Kristaus mokiniai buvo visiškai įsitikinę turimos žinios tikrumu: Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo, kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus, o dabar apreikšta, pasirodžius mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija; jai aš esu paskirtas pamokslininku, apaštalu ir pagonių mokytoju. Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau (Apaštalo Pauliaus antras laiškas Timotiejui 1 skyrius, 8–12 eilutės).
Gabrielius Lukošius
