Nepamatytas stebuklas

To žmogaus žodžiai kėlė ypatingą Izraelio tautos mokytojų ir Šventojo Rašto tyrinėtojų pasipiktinimą. Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 6 skyriaus 39–40 eilutės). Kaip jaunas vyras, Jėzus iš Nazareto, gali sakyti, kad Šventieji Raštai, Dievo įkvėptų pranašų rašyti šimtmečiais, liudija apie jį? Įmanoma suprasti, kodėl tokios pasipiktinimo mintys galėjo kilti garbaus amžiaus Izraelio tautos vyresniųjų galvose.

Tačiau kaip galėjo atsitikti, jog žmonės, kurie didelę dalį savo laiko skyrė atidžioms Šventųjų Raštų studijoms, nepažino to, apie kurį tie Raštai kalbėjo?

Dėmesingai skaitydami evangelijas turėtume sau užduoti šį šokiruojantį klausimą: kodėl Dievo tautos žmonės Juo nepatikėjo ir Jo nepriėmė? Ypač tie, kurie pirmieji turėjo Jį su didžiausiu džiaugsmu pasitikti. Ką galvojo tie Raštų žinovai ir kaip jie tyrinėjo Raštus, kad sutikę tą vienintelį asmenį, apie kurį liudijo senųjų laikų pranašai, Jo nepažino? Jų akyse pildėsi šimtmečiais skambėję Kūrėjo pažadai, o jie to nesuprato.

Pasirodo, įmanoma galvoti, kad esi labai nuovokus, gerai išmanai Šventuosius Raštus, bet visiškai jų nesuprasti. Jie liudija tau viena, o tu įsivaizduoji kažką kita. Kodėl? Jėzaus atsakymas sukrečia: Aš žinau, kad neturite savyje Dievo meilės. <...> Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote? (ten pat 42 ir 44 eilutės).

Ką mums šiandien kalba tie tolimos praeities įvykiai? Negi jie svarbūs šių laikų žmonėms? O gal mes taip pat galime prasilenkti su didžiausiu stebuklu – Kūrėjo atėjimu į sukurtą pasaulį? Gal skaitydami Šventąjį Raštą liekame nesupratę to, ką jis mums liudija?

Juk Šventasis Raštas – tai knyga, kurioje atveriamos didžiausios būties paslaptys ir pats Kūrėjas apreiškia save. Kas gali labiau sujaudinti ir sukrėsti? Knyga, kurią parašė paties Kūrėjo įkvėpti žmonės, šiandien taip arti kiekvieno iš mūsų. Tereikia tik nuolankiai paprašyti, kad neliktume nepamatę paties nuostabiausio stebuklo.

Gabrielius Lukošius

Bendrinti: