Nutarimas

Psalmių knyga yra labiausiai krikščionių skaitoma Senojo Testamento knyga Šventajame Rašte. Turbūt nedaug kas atsimena, kas sakoma visose 150 psalmių, bet kai kurios psalmės tikrai yra įstrigusios tikinčiųjų atmintyje. Norėčiau atkreipti mūsų dėmesį į antrąją psalmę. Ji kelis kartus cituojama ir Naujajame Testamente.

Ar esame sudrebėję ją skaitydami? Kas nors atsakydamas turbūt paklaustų: „O kodėl turėtume drebėti?“

Naujojo Testamento autoriai aiškiai suprato, kad šioje psalmėje užrašyti visagalio Kūrėjo žodžiai, skelbiantys neatšaukiamą Jo sprendimą. Ar mes skaitydami šiuos žodžius tai suprantame?

Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga? Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį (Kristų). Jie sako: „Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves.“ Tas, kuris sėdi danguje, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų. Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu: „Aš patepiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne.“ Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: „Tu – mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau. Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius. Geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi.“ Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai. Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami. Pagerbkite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki (Psalmių knygos 2 skyriaus 1–12 eilutės).

Šiandien pasakyk viešai, jog rimtai tiki tuo, kas pasakyta šioje psalmėje, ir būsi į akis išjuoktas. Juk dauguma žmonių yra įsitikinę, kad tai yra šventykloje giedamas religinio turinio tekstas, kuris neturi jokių tiesioginių sąsajų su mūsų šiandiena. Bet jame skamba labai rimtas perspėjimas visiems žmonėms, o ypač esantiems valdžios postuose.

Kūrėjas jau paskyrė žmonijos Valdovą. Dalis šios psalmės žodžių jau išsipildė – Jėzus Kristus jau karūnuotas ir sėdi Dievo dešinėje. Kadangi kol kas gyvename širdžių tyrimo laiku, nenorintys gali nematyti tikrovės, esančios už regimybės ribų, ir galvoti, jog religingi bei prietaringi žmonės bando juos išgąsdinti. Taip pildosi pranašo Izaijo ištarmė: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite (Apaštalų darbų 28 skyriaus 26 eilutė).