Pakelk akis

Tai nutiko labai seniai gyvenusiems dviem artimiems giminaičiams. Vieno vardas buvo Abraomas, kito – Lotas. Lotas buvo Abraomo sūnėnas. Lotas keliavo su savo dėde, kuris ėjo į Dievo jam pažadėtą kraštą. Kūrėjas laimino Abraomą ir jo sūnėną. Jie abu turėjo dideles bandas gyvulių, bet tarp tas bandas ganančių piemenų kilo vaidai. Galima numanyti, kad Lotas jautėsi esąs dėdės šešėlyje ir norėjo būti nepriklausomas.

Abraomas ėmėsi spręsti iškilusį konfliktą. Jis pasiūlė Lotui atsiskirti ir leido pirmam rinktis savo bandų ganyklas. Pradžios knygoje parašyta, kad Lotas pakėlė akis ir pamatė puikų Jordano slėnį. Jam patiko žaliuojantis kraštas ir jis su savo bandomis jame įsikūrė, nors ten buvo Sodomos ir Gomoros miestai, kuriuos vėliau Kūrėjas sunaikino dėl jų gyventojų nedorumo.

Lotui atsiskyrus, Abraomas liko kalnuotame Kanaano krašte. Viešpats jam prabilo: Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus! Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui (Pradžios knygos 13 skyriaus 14–15 eilutės).

Ką mums atskleidžia ši Šventojo Rašto istorija ir kuo ji mums aktuali šiandien? Kuriuo pavyzdžiu seksime? Ar Loto, nematančio tikrojo turimos gausos šaltinio? Jis nesuvokė, kad jo dėdė pakluso Dievui, ir tai buvo tų palaiminimų priežastis. Jis pasirinko kraštą, kuris tuo metu atrodė klestintis, bet dar jam gyvam esant buvo sunaikintas dėl ten gyvenusių žmonių bedievystės.

Abraomo atvejis kitoks. Nors būdamas vyresnis ir visos kelionės iniciatorius jis galėjo pareikšti savo teises ir nustumti Lotą, Abraomas leido sūnėnui pirmam rinktis, nes pats pasitikėjo Kūrėju. Dievas jam pasakė pakelti akis ir apžvelgti visą kraštą, kuris bus jo ir jo palikuonių nuosavybė.

Šiandien Kūrėjas Jono Krikštytojo žodžiais sako kiekvienam žmogui – pakelk savo akis nuo laikinų šio pasaulio vaizdų ir pamatyk tai, kas amžina.

Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! <...> Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. <...> aš mačiau, ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 29, 32 ir 34 eilutės).