Pamoka

Tą įvykį papasakojo evangelistas Lukas. Jėzus iš Nazareto su būreliu savo pasekėjų užsuko į vieną kaimą. Ten gyvenusi moteris vardu Morta pakvietė jį į savo namus. Ji norėjo tinkamai priimti svečius ir pasinėrė į ruošos darbus. O jos sesuo Marija sėdėjo prie Jėzaus kojų ir jo klausėsi. Mortą erzino toks sesers elgesys, tad ji pasiskundė Jėzui, priekaištaudama, jog jam nerūpi, kad jos sesuo palieka ją vieną patarnauti. Morta net nurodė Jėzui, kad jis turėtų jos seserį sudrausti ir liepti prisidėti prie ruošos darbų. Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Evangelijos pagal Luką 10 skyriaus 41–42 eilutės).

Šis Luko liudijimas daugybę kartų istorijos bėgyje buvo iškreiptai suprastas, paniekinant tuos, kurie dirba ruošos darbus, ir išaukštinant atsidėjusius maldai bei Rašto apmąstymams.  Skaitant šį pasakojimą, labai nesunku pagalvoti, kad Jėzus, pagirdamas Mariją, pažemino ir sumenkino Mortą. Tačiau jis, atsakydamas seserimi besipiktinančiai Mortai, o kartu ir visiems su juo buvusiems bei tiems, kurie ateityje skaitys ar girdės šį liudijimą, parodė, kas gyvenime vertingiausia.

Morta pakvietė Jėzų į savo namus. Nuostabu. Pasikviesti Jėzų – puikus sprendimas, bet pasikvietus pasinerti į patarnavimo darbus ir nebeturėti laiko būti su juo – ne pats geriausias pasirinkimas. 

Galima daryti prielaidą, kad Mortai rūpėjo pasirodyti, jog yra gera šeimininkė. Visiškai suprantama. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo svarbiausias dalykas. 

Jos sesuo atvira širdimi sėdėjo prie Jėzaus kojų. Tai, jog Mortą erzino toks sesers elgesys, parodo, kad ji darė daugiau, negu tuo metu reikėjo.

Namuose tvyrojo Dievo Dvasia, teikianti dievišką ramybę. Tačiau Mortai kažkas trukdė atsiverti tai Dvasiai. Ji pati buvo užsisukusi patarnavimo darbuose ir į tą sūkurį norėjo įtraukti ir savo seserį. Jėzus kalbėjo jai, siekdamas ją ištraukti iš perdėto rūpinimosi.

Kaip sunkiai mes pamatome ir suprantame, kas yra geriausia dalis. Tarsi žinome ir galime pasakyti, tačiau ar matome širdies akimis? Ar girdėti Jėzaus žodžius mums tikrai yra geriausia dalis?