Pasakojimas

Šiandien apie savo kilmę turime daugybę pasakojimų. Vieni iš praeities mus pasiekė mitų bei legendų, kiti mokslinių teorijų ir hipotezių pavidalu.

Tačiau vienas iš jų išsiskiria ypatinga pradžia. Tai Šventojo Rašto pasakojimas. Jis buvo perduodamas iš kartos į kartą atminties saugotojų, kad į pasaulį gimstantys žmonės nepamestų savo tapatybės. Galiausiai jis buvo užrašytas ir per tūkstantmečius pasiekė mus. Jame sakoma, jog Kūrėjas mus, žmones, sukūrė panašius į save ir nuo pradžių turėjo mums didingų sumanymų. Ne atskira karališka šeima turėjo dievišką kilmę, bet pirmieji žmonės – žmonijos protėviai. Jiems buvo duota valdyti visą Žemę. Tačiau valdymo mokslus jie pradėjo sode. Pats Kūrėjas išaugino sodą ir juos ten apgyvendino, patikėdamas jiems prižiūrėti pirmuosius savo namus. Jis bendravo su mūsų protėviais, o jie su Juo. Jie turėjo daug ko išmokti, tačiau svarbiausia buvo neprarasti pasitikėjimo savo Kūrėju. Todėl jau sode jų laukė pirmasis testas.

Pabandykime pamatyti tą nuostabų paveikslą, kurį mums pasakoja Pradžios knygos autorius. Dievas, kaip rūpestingas tėvas, paruošė viskuo aprūpintus namus. Juose buvo šilta, pilna įvairiausio visuomet šviežio maisto, daugybė įdomių užduočių, bendrystė su Kūrėju ir reali erdvė bręsti. Juk ten, kur nėra tikrų išbandymų, vargu ar įmanoma tikra branda.

Pasitikėjimo testas buvo labai paprastas. Kūrėjas parodė mūsų protėviams sode augantį gėrio ir blogio pažinimo medį ir pasakė: „Neragaukite šio medžio vaisių, nes jei jų valgysite, mirsite.“

Kai tave mylintis ir niekada tau nemelavęs asmuo sako ko nors nevalgyti, teisinga būtų nuoširdžiai paklusti. Negi pirmą kartą sutikto nepažįstamojo žodžiai tau bus patrauklesni už visuomet tiesą kalbančio ir tave gerbiančio asmens, su kuriuo bendrauji kiekvieną dieną?

Tačiau mūsų protėviai pasidavė pagundai ir, tikėdamiesi patys tapti dievais, jiems suteiktą valdžią perdavė kritusiam angelui, kuriuo taip patikliai patikėjo. Nepasitikėjimas Kūrėju nutraukė amžino gyvenimo jungtį. Prasidėjo liūdna ir skausminga mūsų istorija.

Ačiū Dievui, kad pasakojimas čia nesibaigia. Tą nuopolio dieną sode Kūrėjas pažadėjo išgelbėti mus iš nuodėmės ir kritusio angelo valdžios.

Gabrielius Lukošius