Pažintis

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė (Apaštalo Jono Pirmojo laiško 4 skyriaus 7–8 eilutės).

Šie apaštalo Jono žodžiai kiekvienam juos skaitančiam iškelia klausimą – ką turime daryti, kad mylėtume vieni kitus? Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, jog svarbu mylėti, ir jeigu mylime vieni kitus, tai net mums to nežinant Kūrėjas dalyvauja mūsų gyvenime, ir viskas yra gerai. Tačiau apaštalas mums pasako, kad meilė, apie kurią jis kalba, yra iš Dievo, ir ji atsiveria tuose, kurie pažįsta savo Kūrėją.

Turėtume labai atvirai savęs paklausti, ar pažįstame savo Kūrėją, ir jeigu taip, tai kokia ta pažintis? Ji gali būti paviršutiniška arba gili. Vienus žmones, su kuriais atvirai bendraujame, pažįstame artimiau bei geriau, kitus tik labai paviršutiniškai – iš matymo. Dažnai taip atsitinka, jog tik įsivaizduojame, kad pažįstame žmogų, o iš tiesų mintyse susikūrėme jo paveikslą, ir tuomet jau bendraujame su tuo susikurtu pavidalu, o ne su tikru asmeniu.

Galvojant apie Kūrėjo pažinimą, nedrąsu atvirai pasižiūrėti į savo esamą padėtį. O kas, jeigu aš Jo beveik nepažįstu? Tačiau jeigu manęs nedžiugina mintys apie Jį, jeigu nekelia susižavėjimo Evangelija, jeigu Šventojo Rašto skaitymas bei malda atrodo kaip religinė prievolė, tai tikriausiai taip ir yra. Tikriausiai savo mintyse esu susikūręs Jo pavidalą, kuris man atrodo nepatrauklus ir neįdomus.

Ką tokiu atveju daryti? Gal pulti į neviltį ar bandyti save nuraminti mintimi, jog įtikėjau ir esu gimęs iš Dievo?

Manau, kad pamačius esamą savo padėtį atsiveria reali galimybė artimiau Jį pažinti. Mūsų Viešpats ir Gelbėtojas Jėzus Kristus netelpa į jokius susikurtus pavidalus.

Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visko, ir Jame visa laikosi (Apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 1 skyriaus 15–17 eilutės).