Permaina

Viename iš apaštalo Pauliaus laiškų skaitome tokį jo paliepimą tikintiems Kristų: Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir teikia malonę klausytojams (Apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams 4 skyriaus 29 eilutė).

Ką reiškia šie apaštalo žodžiai? Ar turime mokytis kalbėti „politkorektiškai“? Ar užspausti lūpas ranka, kai iš vidaus veržiasi pasipiktinimas? Kaip turėtume įgyvendinti tokį nurodymą? Argi nesidaro bloga nuo apsimestai malonaus kalbėjimo? Juk dažnai nuoširdesnius žmones papiktina mandagi religingų žmonių veidmainystė.

Kada mūsų žodžiai yra bjaurūs? Ar ne tuomet, kai pykstame, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume, kai niekiname kitus ir išsakome tai patyčiomis, kai keiksmais išreiškiame savo nepasitenkinimą, kai kalbą „paskaniname“ necenzūriniais žodžiais?

O koks kalbėjimas, kai iš lūpų sklinda tik tai, kas gera, tinka ugdymui ir teikia malonę klausytojams? Ar galime patys savo jėgomis to pasiekti?

Pasižiūrėkime, ką šiuo klausimu sakė Jėzus Kristus, kalbėdamas amžininkams, labai stropiai besilaikiusiems religinių tradicijų: Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas (Evangelijos pagal Matą 12 skyriaus 34–37 eilutės).

Perskaičius Jėzaus ištarmę gali kilti klausimas, ar tik pats Viešpats nepasakė bjaurių žodžių, pavadindamas angių išperomis žmones, kuriems kalbėjo? Tačiau taip sakydamas Jėzus nesiekė nei pašiepti, nei jų paniekinti. Jis su dideliu skausmu įvardijo apverktiną jų padėtį ir paaiškino, iš kur kyla žmogaus pasakyti žodžiai, kur jų pradžia. Tam, kad pasikeistų mūsų kalba, turi įvykti esminė permaina sielos gelmėje – širdyje. Kai patikime Kristaus atpirkimu, atliktu už mūsų nuodėmes ant kryžiaus, gimstame iš Dievo Dvasios ir mumyse įvyksta esminė permaina. Nuo tos akimirkos mes mokomės gyventi ir kalbėti, semdami iš naujai atsivėrusio šaltinio mūsų viduje.