Prieš srovę

Tas pokalbis vyko pirmame amžiuje, bet jo aktualumas neišblėso iki šių dienų. 

Romos imperijos provincija – Izraelio žemė. 

Žmonės, kurie laikė save ypatingai dievotais, atėjo pas Jėzų iš Nazareto su klausimu.  Žinodami jo kategorišką požiūrį į santuoką, jie norėjo jį išmėginti. Jie paklausė: Ar gali dėl kokios nors priežasties vyras atleisti savo žmoną?

Tais laikais šiuo klausimu didžioji dalis izraelitų laikėsi vieno iš dviejų požiūrių. Vienu atveju buvo manoma, kad skirtis galima tik dėl santuokinės neištikimybės, kitu – dėl pačių įvairiausių, net visiškai buitinių priežasčių. Tokius požiūrius suformavo du garsūs rabinai, kurie skirtingai aiškino vieną Šventojo Rašto eilutę: Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją (Pakartoto Įstatymo knygos 24 skyriaus 1 eilutė). 

Atėjusieji paklausti manė, kad šis Rašto sakinys paneigia Jėzaus požiūrį į santuoką. Tačiau Jėzus jiems atsakė, jog skyrybos niekada nebuvo ir nebus normalus reiškinys. Jos visuomet griauna pirminį Kūrėjo sumanymą: du asmenys – vyras ir moteris, sukurti pagal Dievo atvaizdą, – mylintys savo Kūrėją – pamilę vienas kitą – Dievo sukurti vienas kitam ir sujungti – pasitikintys vienas kitu ir vienas kitam atviri. Nepažįstami pasauliai skirti vienas kitą pažinti. Jiems skirta mylėti Dievą ir kasdien matyti Dievo atvaizdą savyje ir savo sutuoktinyje. 

Patikėjus melu ir atsiribojus nuo Kūrėjo viskas pasikeitė. Vyras ir moteris ėmė slėptis vienas nuo kito. Gyvenimo darna virto griuvėsiais. Nesusikalbėjimas kiekvienoje kartoje. Nepažinūs vyro ir moters pasauliai, atsiriboję vienas nuo kito. Susipriešinimas.

Dievas sutuoktiniams leido skirtis dėl jų širdies kietumo, bet pradžioje taip nebuvo.

Vyro ir moters santuoka, šeima yra Kūrėjo suteikta duotybė – neatskiriama žmogiškosios tapatybės dalis. Todėl šiandien neturėtume apie vyro ir moters santuoką galvoti kaip apie socialinį konstruktą, kuris mūsų laikais nebeaktualus. Tik reikėtų prisiminti, jog mūsų Kūrėjas niekuomet nekūrė mūsų gyventi atsiribojus nuo Jo.

Jėzaus žodžiai apie santuoką kalba apie gyvenimą, nepažįstamą nuopuolio sužalotiems žmonėms. Todėl tie žodžiai atrodo tokie nepakeliamai sunkūs ir mes bandome juos paneigti, o turėtume šauktis gelbstinčios Dievo malonės, kuri yra atverta per Jėzaus Kristaus mirtį bei prisikėlimą.