Tiems vyrams tai buvo ypatingų permainų metas. Jie dar nesuvokė, kad Senojo Testamento laikas baigėsi ir prasidėjo kita era. Juos slėgė sąžinės priekaištai, nes paskutinį vakarą, kai valgė šventinę vakarienę kartu su savo mokytoju Jėzumi iš Nazareto, jie visi dievagojosi, kad Jo nepaliks. Tačiau ginkluotiems šventyklos sargams atėjus Jį suimti, visi Jo artimiausi pasekėjai pabėgo. Vienas iš jų, vardu Simonas, dar bandė sekti paskui suimtą Jėzų, tačiau tą pačią naktį išsižadėjo Jo tris kartus.
Mokytojas buvo melagingai apkaltintas ir aukščiausio tautos teismo pasmerktas gėdingiausiai mirčiai. Jį nukryžiavo kartu su dviem nusikaltėliais. Pasekėjų viltys sudužo. Jie tikėjo, kad Jėzus yra Dievo siųstas Izraelio tautos karalius, o staiga – mirties bausmė, kurią vykdydavo tik patiems niekingiausiems nusikaltėliams. Nevilties ir baimės prislėgti Jo mokiniai buvo visiškai pasimetę.
Trečią dieną po nukryžiavimo dar vienas viską aukštyn kojomis verčiantis įvykis – Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų ir atėjo pas juos, slegiamus baimės bei nežinios.
Džiaugsmas ir pasimetimas. Kaip dabar reikės gyventi? Jau tą prisikėlimo dienos vakarą Jėzus pasakė, jog siunčia juos taip pat, kaip pats buvo pasiųstas Dievo. Tačiau nuo savo prisikėlimo iki paėmimo dangun matomas Jis nebuvo su jais visą laiką.
Kas dėjosi artimiausių Jėzaus pasekėjų širdyse, galime tik spėlioti. Jie pradėjo naujai suprasti Raštus. Vėl atsigavo viltys, kad dabar bus atstatyta Izraelio karalystė. Iš Jeruzalės jie nuvyko į gimtąją Galilėją, o po to vėl sugrįžo į Jeruzalę. Vis dėlto galima numanyti, kad jų nuotaikos buvo nepastovios ir ateities perspektyva neaiški.
Jiems būnant Galilėjoje Simonas, vadinamas Petru, vieną vakarą susiruošė žvejoti. Su juo valtimi išplaukė ir kiti Jėzaus mokiniai. Tą naktį jie nieko nepagavo. Iš ryto nuo kranto juos užkalbino kažkoks vyras. Jis liepė jiems užmesti tinklą į dešinę nuo valties. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Mokiniai suprato, kad žmogus ant kranto – tai Jėzus. Atsiyrę į krantą jie rado užkurtą laužą ir paruoštus pusryčius. Po pusryčių Jėzus tris kartus paklausė Petro: „Ar myli mane?“. Kai buvo paklaustas trečią kartą, Petras nuliūdęs atsakė: „Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu.“ Tai buvo atgailos ir atstatymo rytas, suteikiantis jėgų pradėti gyventi kitaip.
