Sausio tryliktoji tapo mums, Lietuvos piliečiams, reikšminga diena. Ji buvo tarsi lūžio taškas mūsų kelyje į laisvę iš sovietinės priespaudos. Naktį iš sausio dvyliktosios į tryliktąją žuvo keturiolika žmonių ir apie tūkstantį buvo sužeista. Jie, kaip ir kiti, kovojo už mūsų laisvę. Beginkliai mūsų valstybės piliečiai pasipriešino ginkluotai jėgai. Mes, gyvenantys nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, su dėkingumu ir skausmu prisimename tą naktį. Esame dėkingi paaukojusiems savo gyvybę, išgyvename skausmą galvodami apie karinį smurtą ir brangių žmonių netektį.
Šis kasmetinis minėjimas turėtų mums padėti suvokti ir įvertinti nepalyginamai didesnę auką, paaukotą už mūsų laisvę nuo pačios baisiausios vergystės. Turiu omeny prieš du tūkstantmečius įvykusią Jėzaus Kristaus mirtį ant kryžiaus.
Daugelis gyvenusių sovietiniais laikais nesuvokė, kad gyvena dideliame kalėjime. Panašiai labai daug žmonių nesuvokia, kad yra pavergti nuodėmės ir neturi jokios galimybės patys išsivaduoti.
Brangūs mūsų valstybės žmonės, žuvę tą sausio naktį, iš anksto nežinojo, kad jiems skirta atiduoti savo gyvybę už Lietuvos laisvę.
Jėzus Kristus atėjo į šį pasaulį, žinodamas savo misiją – prisiimti žmonių nuodėmes ir mirtimi ant kryžiaus atverti tikrosios laisvės vartus kiekvienam, kuris Juo patikės. Jėzus esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 6–8 eilutės). Tą, kuris nepažino nuodėmės, Kūrėjas padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 5 skyriaus 21 eilutė).
Kai dėmesingiau pagalvojame apie nuodėmės vergystę, pradedame nujausti, kokia ji iš tiesų baisi. Nė vienas žmogus negali pats iš jos ištrūkti. Išvaduoti iš šios nelaisvės gali tiktai tas, kuris pats nėra nuodėmės pavergtas. Turėjo atsirasti nors vienas žmogus, niekada netikėjęs melu ir niekada nemelavęs, kad galėtų išvesti mus į tiesos laisvę. Toks žmogus – įsikūnijęs Dievas Sūnus Jėzus Kristus. Jis laisva valia prisiėmė mūsų kaltę, gėdą ir bausmę, kad kiekvienas, kuris Juo patikės, nepražūtų.
Skausmas, nes Jis kentėjo už mūsų nuodėmes, ir dėkingumas, kad Jis tai padarė.
_64x64_9de.jpg)
